Paroda „Staltiesių raštai“

Ar kada susimąstėte, kaip staltiesė, kurią naudojame šiandien, tapo neatsiejama mūsų kasdienybės ir švenčių dalimi? Šis paprastas, tačiau iškalbingas audinys turi turtingą istoriją.

Manoma, kad pirmą kartą staltiesę paminėjo lotynų poetas Marcialis (apie 100 m. po Kr.). Romėnai  naudojo linines skiautes kaip servetėles, tad juos galima laikyti servetėlių ir staltiesių pradininkais. Bėgant amžiams, šis paprotys pasiekė Renesanso menininkus, tarp jų – ir Leonardo da Vinči, kuris savo „Paskutinėje vakarienėje" įamžino ilgą baltą staltiesę, puošusią Jėzaus ir apaštalų stalą. XII a. Didžiojoje Britanijoje  nacionalinis iždas tapo žinomas „Exchequer“ pavadinimu, kilęs iš languotos staltiesės, aplink kurią valdžios atstovai vizualiai „subalansuodavo knygas“. Languota staltiesė tapo savotiška viduramžių „Excel“ lentele.

Lietuvoje staltiesės istorija taip pat ypatinga. Staltiesė turėjo apeiginę reikšmę (per Kūčių vakarienę, vestuves, rugiapjūtės pabaigtuves). Mažojoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. staltiesės buvo dviejų tipų: spalvotos, kuriomis stalai buvo dengiami kasdien, ir baltos, skirtos šventėms. Karolina Urtė Dotaitė, gyvenusi Kisinių kaime, pasakojo: „Šeštadienio vakare arba sekmadienio rytmetį didžiojoje stuboje užtiesdavo šventadienio staltiesę – drobulę su perdrobule. Ji buvo gražiausia, o sekmadienio vakare pagarbiai sulankstoma ir dedama į spintą iki kito karto“.

Šiandien staltiesė yra daug daugiau nei tik stalo papuošimas – tai tradicijų, istorijos ir mūsų kasdienės kultūros dalis.