Mažosios Lietuvos muzikavimo tradicija

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Mažosios Lietuvos teritorijoje savadarbiais ir pirktiniais instrumentais Prūsijos lietuviai muzikavo jau nuo XVI a. Kanklėmis, trimitais, birbynėmis, būgnais, švilpynėmis, smuikais, dambreliais, kiek vėliau ir cimbolais, citromis, psalteriumais, kitais styginiais, mediniais ir variniais pučiamaisiais instrumentais muzikavo bendruomenės ir šeimos apeigose, pasilinksminimuose, grojo dainų melodijas, šokius ir pritardavo religinėms giesmėms. Ši lietuvininkų muzikavimo tradicija kisdama gyvavo iki XX a. vidurio.

Po Antrojo pasaulinio karo į Klaipėdos kraštą atsikėlę naujakuriai atsinešė savo muzikines tradicijas, mažėjant vietinių gyventojų, primirštas ir senasis grojimo repertuaras bei stilius.

Mažosios Lietuvos muzikavimo tradiciją imta gaivinti XX a. 8–9 dešimtmetyje, istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojui ir meistrui Antanui Butkui rekonstravus Mažosios Lietuvos muzikos instrumentus. Jo pėdomis pasekė kiti meistrai, ir netrukus autentiško pavyzdžio muzikos instrumentais ėmė groti Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės rajono, Neringos savivaldybėse gyvuojantys folkloro ansambliai, kitų Lietuvos regionų folkloro kolektyvai.

Remdamiesi moksliniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, eksperimentuodami ansambliai atkuria ir plėtoja Mažosios Lietuvos muzikavimo tradiciją. Muzikos instrumentais pritariama dainoms ir evangeliškoms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos iš Rytų Prūsijos vokiškų leidinių bei XX a. ekspedicijų Klaipėdos krašte užrašų. Profesionalių kolektyvų vadovų ir muzikantų dėka gimsta ir autorinės kompozicijos, grojamos drauge su klasikinės, džiazo, elektroninės muzikos atlikėjais.

Mažosios Lietuvos instrumentinis muzikavimas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas 2022 m.

Festivalio “Lauksnos” metu Mažosios Lietuvos instrumentinį muzikavimą pristato Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai “Alkiukai” ir “Kuršiukai” bei suaugusiųjų folkloro kolektyvai “Alka” ir “Kuršių ainiai”. Folkloro kolektyvų vadovai: Jolita Vozgirdienė, Alvydas Vozgirdas, Jonas Kavaliauskas, Elena Šalkauskienė, Ingrida Žmijauskienė, Gabija Kochanskaitė.