Kuršių ainiai

_KUB0001-206f544304cffe4b2ee24f6552bf047b.jpg

Folkloro ansamblio vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai

Folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ įkurtas 1991 m. (įkūrėja ir vadovė Irena Nakienė). Šiuo metu kolektyvui vadovauja Jolita  Vozgirdienė  (nuo 2001 m.) ir Alvydas Vozgirdas (nuo 2005 m.)
Ansamblio nariai – skirtingų Lietuvos etnografinių regionų atstovai, todėl kolektyvo kūrybiniame akiratyje ne tik lietuvininkų, bet ir žemaičių, dzūkų folkloras (dainos, šokiai, rateliai, žaidimai, gausus instrumentinės muzikos repertuaras, pasakojamoji ir smulkioji tautosaka, darbų ir papročių inscenizacijos). 

Kolektyvas ypatingą dėmesį skiria Prūsų Lietuvos tradicijų puoselėjimui, folkloro programose  siekia atskleisti savitą šio krašto žmonių pasaulėjautą, gyvenimo būdą. Gausus žvejiško folkloro kraitis. Gilinamasi į Mažosios Lietuvos  istorinę praeitį, tradicinę kultūrą.

 Ansamblio instrumentarijus: prūsiškos arfos, kanklės, 2-3 smuikai, cimbolai, dūdmaišis, basedlė, armonika, bandonija, dambreliai, ryla, diatoninė birbynė, lamzdelis, būgnas.

Ansamblis ‒ nuolatinis Pasaulio lietuvių dainų švenčių, įvairių Klaipėdos miesto renginių, Lietuvos ir tarptautinių folkloro festivalių dalyvis. Kasmet surengiama  apie 50 pasirodymų Lietuvoje ir užsienyje. Koncertuota Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Japonijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir kt.

Įvertinimai

„Kuršių ainiai“ apdovanoti Alfred‘o Toepfer‘io  fondo (Hamburgas, Vokietija) Europos prizu liaudies menui remti;  

2010 m. kolektyvas buvo pripažintas geriausiu folkloro ansambliu Lietuvoje bei apdovanotas „Aukso paukšte“.

Folkloro spektaklis „Vėjų marės, medaus upės“

Teatralizuotoje programoje – Mažosios Lietuvos gamtos, žmonių būties ir buities paveikslėliai, kuriuose skleidžiasi unikali lietuvininkų pasaulėjauta, savitas gyvenimo būdas. Vėjų ir milžinų pėdsakai, nelengva žvejų šeimos lemtis, jomarko linksmybės, bitinkavimo pamaryje paslaptys, skalbimas, sunkius darbus lydintys pašmaikštavimai, netekties skausmas, vestuviniai džiaugsmai ir bauginanti karo nuojauta – tokia šio krašto žmonių gyvenimo mozaika. Šeimos apeigos, šventės ir kasdieniai ritualai, senieji darbai ir kiti papročiai interpretuojami šiandienos žvilgsniu.

Folkloro spektaklis „Lietuvininkai“

Programos turinys atspindi XIX a. pb. - XX a. pr. Klaipėdos krašto žmonių moralines nuostatas, pagarbą ir meilę protėvių žemei ir jos žmonėms, rūpestį gimtosios kalbos likimu, istorinės  atminties išsaugojimu, šeimos vertybių puoselėjimu, nerimą dėl krašto ir Tėvynės ateities.
Programos veiksmas – tarsi gyvais paveikslais iliustruota  istorijos pamoka. Pagrindinis veikėjas - Mažosios Lietuvos mokytojas - prabyla į žiūrovą  krašto šviesuolių Vydūno, Adomo Brako, Martyno Jankaus, Frydricho Bajoraičio-Paukštelio, Viliaus Kalvaičio išmintimi, paprastų lietuvininkų – prosenių, tėvų ir motinų – patirtimi, jausmais ir linkėjimais ateičiai.

Folkloro programa „Kur medaus upės tek“

(apie žmogaus ir bitės gyvenimo paraleles, bitininkystės Mažojoje Lietuvoje  savitumus)

Elektroakustinis folkloro projektas „DOVIS“

Folkloro ansamblio  „Kuršių ainiai“ grupės  ir Larion Dyakov (altas, garso procesorius) projekto „Dovis“ tikslas – atverti klausytojui vis dar mažai pažįstamą, unikalų Mažosios Lietuvos muzikinio folkloro lobyną, šiuolaikiškai perteikti dainų melodijų ir poetinių tekstų gelmę. Šis projektas – nauja, Lietuvoje analogų neturinti muzikinė programa. Senąsias dainas aranžuojant daugiasluoksne styginio alto faktūra ir šiuolaikinėmis garso dizaino priemonėmis gimsta naujas muzikinis audinys, kurio skambesiui nelieka abejingų.