Kafijos gėrimo kultūros praktikos Mažojoje Lietuvoje

Kafijos gėrimo kultūra – Mažosios Lietuvos regionui būdinga šeimos ir bendruomeninė tradicija, susijusi su lietuvininkų tradicinio gėrimo – kafijos – gaminimo, ruošimo ir vartojimo papročiais. Į šį regioną iš Vokietijos atkeliavusią kavą (tarmiškai kafiją) lietuvininkai pradėjo gerti XVIII a. antroje pusėje. Miestuose ir dvaruose plito paprotys valgant pavakarius gerti vokišką kavą. Šeimos, giminės, draugų susitikimas prie kafijos puodelio vadintas palaunage (valgis tarp pietų ir vakarienės, pavakariai). 

Kafija ruošta iš pirktinių kavos pupelių ar vietinių žaliavų (ąžuolo gilių, morkų, cikorijų, miežių, kviečių ar rugių). Tokia kafijos valanda iš dvarų ir miesto kavinių ilgainiui persikėlė į lietuvininkų namus . Šiomis dienomis tradicija gyva tarp vyresnio amžiaus vietinių krašto gyventojų, kurie dažnai, ypač sekmadieniais, po pamaldų susieina parapijos namuose ar artimiausioje kavinėje „kafijos stundai“. 

Kaip šeimos bendravimo tradicija, palaunagė yra nykstantis kultūros reiškinys. Siekiant išsaugoti šią tradiciją ir gaivinti kafijos gėrimo kultūrą, įvairios regiono bendruomenės, asociacijos, kultūros įstaigos, įmonės fiksuoja gyvas reiškinio formas, viešina tradiciją, organizuoja jai skirtus renginius, edukacinius kulinarinio paveldo užsiėmimus. Gražia tradicija tapo vaišinimasis gilių ar cikorijų kafija per kultūros renginius ir bendruomenių suėjimus. Tradicijos tąsai išlaikyti nuo 2019 m. rengiama Kafijos diena.

Veiklos, prie kurių kasmet prisideda vis daugiau entuziastų, lėmė tradicijos pirminės paskirties ir raiškos formų pokyčius, tačiau išsaugojo ir viso regiono bendruomenei aktualizavo svarbius kafijos gėrimo kultūros bruožus. Tradicijos gaivinimo praktikos prisideda prie Mažosios Lietuvos etnografinio regiono bendruomenės telkimo, tradicinės kultūros išsaugojimo, pristatymo ir įsitvirtinimo nūdienos gyvenime. 

Festivalio „Lauksnos" metu Mažosios Lietuvos tradiciją pristatys Šilutės Hugo Šojaus muziejus.