Gnava (Gnawa) tradicija
- Titulinis
- Festivaliai
- Lauksnos
- 2024
- Tradicijos
- Gnava (Gnawa) tradicija
Tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ bus pristatyta GNAVA (GNAWA) TRADICIJA, kuri į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta 2019 m.
Gnava – tai muzikos tradicija, kilusi iš gnavių etninės grupės, kuri maždaug XI a. buvo atvežta į Maroką iš Afrikos į pietus nuo Sacharos. Gnaviams taip pat priklausė ir vietinių berberų grupė iš Maroko pietų. Šioms skirtingoms žmonių grupėms atvykus į Maroką, jos iš pradžių neturėjo vienos bendros kultūros. Savo ceremonijomis, dainomis ir susibūrimais šie žmonės atkūrė ne įsivaizduotą, o tikrą bendruomenę, kad susitaikytų su prarasta praeitimi. Gnava – tai įspūdinga istorija apie tai, kaip įvairių kultūrų žmonės kūrė savo tapatybę, nutrūkus jų pačių kultūros tęstinumui.
Gnavos žanro muzika sujungia pasaulietinę ir religinę tradicijas. Ilgą laiką gnavos muzika buvo atliekama neviešuose religiniuose ritualuose, kurie nukeldavo dalyvius į transo būseną. Šiuo metu gnavių kultūra laikoma daugialypės Maroko kultūros ir tapatybės dalimi. Įvairiose erdvėse vyksta tiek nedideli pasirodymai, tiek didžiuliai gnavos muzikos festivaliai, sutraukiantys tūkstančius žiūrovų, o juose dalyvauja ne tik tradicinio žanro atlikėjai, bet ir šiuolaikinės muzikos žvaigždės, naudojančios gnavos muzikos motyvus savo kūryboje.
Gnavių tradicijoje derinamos afrikietiškos protėvių ritualų praktikos, arabų, musulmonų ir vietinių berberų kultūros apraiškos. Atliekant muziką, ypač miestuose, praktikuojamas terapinis apsėdimo ritualas, kuomet per visą naktį vyksta ritmo ir transo ceremonijos. Kaimo vietovėse organizuojamos bendros vaišės, aukojant šventiesiems. Atliekant gnavą, miestuose naudojamas kupranugario oda dengtas styginis muzikos instrumentas gimbri ir geležinės kastanjetės, o kaimo vietovėse dažniau naudojami dideli būgnai ir kastanjetės. Mieste dėvimi spalvingi, siuvinėti kostiumai, o kaimo praktikai būdinga balta apranga su aksesuarais. Maroko kaimuose ir didžiuosiuose miestuose nuolat auga šios tradicijos grupių ir meistrų muzikantų skaičius, o į asociacijas susibūrusios gnavos grupės ištisus metus rengia vietinius, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius festivalius. Tai leidžia jauniems žmonėms susipažinti su dainų tekstais ir muzikos instrumentais, taip pat daugiau sužinoti apie gnavių kultūros papročius bei ritualus.
BIRŽELIO 29 D., Festivalis „Lauksnos" metu, GNAVA TRADICIJĄ PRISTATYS OMAR HAYAT IR GRUPĖ.
Omar Hayat – gnavos muzikos maestro. Klausydamiesi jo transcendentinės muzikos, įžengsite į giliausiais sielos gelmes, o galbūt patirsite transą bei gydomąjį gnavos muzikos poveikį.
Maestro Omar Hayat pats gamina tradicinius styginius instrumentus gimbri (guembri) iš medžio ir kupranugario odos. Atlikėjas jau tapęs gnavos tradicijos įsikūnijimu, jos palikimo saugotoju ir naujosios gnavos menininkų kartos mentoriumi, perduodantis tradiciją būsimiems meistrams.
Omaro pasirodymas scenoje yra kruopščiai sukomponuotas šedevras, apjungiantis vaizdus, žodžius, muziką, simboliką ir atkartojantis gnavos ritualų esmę.
Pradėjęs koncertuoti nuo 1991 m., Omar Hayat dalyvavo daugybėje tarptautinių festivalių Kanadoje, Danijoje, Italijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Omar Hayat be vargo pereina nuo tradicinio muzikavimo, persmelkto giliu dvasingumu, iki pilno energijos renginio.
Omar Hayat muzika yra daugiau nei vien natos ir melodija – tai dvasinė kelionė, įelektrinantis reginys ir tiltas tarp kultūrų. Jis įkūnija gnavos tradicijos esmę, perkeldamas ją į neatrastas teritorijas ir palikdamas sužavėtą publiką.