Naujienos
SVIATOSLAVO RERICHO INDIJA
2010 Lapkričio 02

 

            Lapkričio 3 d. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). atidaroma Sviatoslavo Rericho tapybos reprodukcijų parodą „Indijos spalvos“. Parodą bus galima aplankyti visą lapkričio mėnesį.

Sviatoslavas Rerichas (1904-1993) didesnę savo gyvenimo dalį gyveno ir kūrė Indijoje. Įvairiausius šios šalies siužetus dažniausiai ir regime spalvomis žaižaruojančiose dailininko drobėse, kur atsiveria psichologiškai išraiškingi bei etnografiškai detalūs paprastų žmonių ir iškilių asmenybių portretai, buitiniai siužetai, peizažai su filosofiniu turiniu.  Sviatoslavo Rericho Indija – draugiška ir miela, šilta ir turtinga spalvomis, giliamintė ir paslaptinga, traukianti ir niekada neįminta iki galo...

 Indijoje Sviatoslavo Rericho kūryba buvo vertinama kaip vakarietiška ir atspindinti  krikščionišką pasaulėžiūrą, o vakaruose joje buvo įžvelgiama didelė Rytų įtaka. Šio menininko kūryboje galime atrasti įvairių šalių ir kultūrų, įvairių stilių pėdsakus, nes jis mokėsi Anglijoje ir JAV, dirbo Prancūzijoje ir Italijoje, daug keliavo bei savarankiškai studijavo senųjų dailės meistrų kūrybą Europos ir Amerikos muziejuose, domėjosi senosiomis Rytų civilizacijomis.

 Menininkas pripažįsta, kad jo gyvenimo ir kūrybos mokytoju buvo jo tėvas Nikolajus Rerichas, žymus XX a. dailininkas, filosofas ir visuomenės veikėjas. Nors jų abiejų kūryba persmelkta tomis pačiomis humanizmo idėjomis, kiekvienas jų žengė savo keliu, išlikdami visiškai savarankiškais ir nepakartojamais kūrėjais. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie Sviatoslavo Rericho darbai primena Nikolajaus Rericho kūrybinę stilistiką bei filosofinį jų turinį, tačiau ar kas nors ir kada nors juos supainiojo? Visa tai byloja apie stiprią kūrybinę Sviatoslavo Rericho jėgą bei ypatingą jo meninę įtaigą.

Apie savo kūrybą Sviatoslavas Rerichas ne kartą yra sakęs: “ Kodėl aš eškau grožio, o ne to, kas negražu ar negatyvu? Visa tai, ką jūs pavaizduojate paveiksle, išlieka ateityje bei daro poveikį kitiems. Gyvenime mes galime nusisukti nuo to, kas negražu, tačiau, kai tai užfiksuojama meistriškai, mes nebegalime nuo to pabėgti.”

 

 
Liaudies ornamentai Jūsų namams
2010 Lapkričio 02

Etnokultūros centre spalio viduryje startavo renginių ciklas „Tradicija šeimai“.  Pirmieji vykę edukaciniai šiaudinių sodų vėrimo užsiėmimai sulaukė klaipėdiečių susidomėjimo.  Lapkričio 6 d. Etnokultūros centro darbuotojai kviečia ne tik į tolesnę pažintį su sodais, bet  siūlo ir naują veiklą – dekoravimą liaudiškais  ornamentais.

Šie užsiėmimai turėtų sudominti tuos, kurie vertina tradicinės kultūros keliu mus pasiekusią lietuvių liaudies ornamentiką bei ieško alternatyvų iš svetur atkeliavusiam  dekupažui.  Su tradicine daiktų puošyba, lietuvių ornamentikos įvairove lankytojus supažindins garsi Klaipėdos krašto tautodailininkė, "Lietuvos kaimo spindulio“ 2006 metų laureatė,  „Šilutės Sidabrinės Nendrės“ 2007 metų laureatė,  2008 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“  Klaipėdos regiono laureatė   Angelė Rauktienė.  Moteris kartu su vyru Vytautu savo namuose įkūrė pirmąjį Lietuvoje privatų muziejų „Buities ir margučių palėpė“. Keletą „palėpės“ paslapčių tautodailininkė patikės ir klaipėdiečiams.

Į užsiėmimus lankytojai turėtų atsinešti kokį nors medinį nedažytą daiktą (tinka dėžutės,  skrynelės, šaukštai, mentelės, medinės šukos, rėmeliai, lentelės, vazonėliai ar kt), kurį norėtų išgražinti – išraityti gyvybės medžio šakas, pražydinti jas, pritupdyti paukščių ir prisirpinti uogų.  Užsiėmimuose veiklos užteks tiek mažam, tiek dideliam. Tėveliai galės dekoruoti atsineštus daiktus, o vaikučiai lavins savo rankeles raitydami ornamentus ant popierinių skrynių.

Angelė Rauktienė įsitikinusi, kad liaudiško spalvos ir ornamento pajautimą gali perprasti kiekvienas, to norintis. Tautodailininkės vadovaujami užsiėmimai turėtų duoti impulsą klaipėdiečiams į savo namus atnešti tradicijos grūdą, paskatins gražinti savo namus naudojant liaudies ornamentika. Tradiciniai raštai juk gali atgyti naujai pastatytų namų langinėse, balduose, ne tik senuose, bet ir moderniuose buities daiktuose. O gal dekoravimo pradžiamokslis padės pagražinti ne tik savo namus, bet sukurti malonią dovaną artimajam. 

 Į užsiėmimus lankytojai registruojami telefonu 8-46-310022. Dekoravimas liaudiškais ornamentais su tautodailininke Angele Rauktiene vyks lapkričio 6 - 27 d., šeštadieniais, 12.00 val.

Projektą "Tradicija šeimai" remia Kultūros rėmimo fondas.

 

 

 
Etnokultūros centre svečiuosis šeimos papročių tyrinėtoja
2010 Lapkričio 02

Lapkričio 5 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre svečiuosis Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Paukštytė – Šaknienė. Klaipėdiečius mokslininkė kviečia į paskaitą ,,Žmogaus gyvenimo ciklo papročiai. Kūdikio laukimas, gimtuvės“. Šia paskaita tęsiamas Etnokultūros centro renginių ciklas „Tradicija šeimai“

Dr. Rasa Paukštytė Šaknienė - kelių reikšmingų monografijų  - „Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje)” , Krikštynos ir vardynos XX a. antrojoje pusėje”,  „Lietuvių šeima ir papročiai“ ir kt. -  autorė bei bendraautorė,  Lietuvos istorijos institute vykdomos programos „Lietuvių etninės kultūros atlasas. Papročiai. D. 2 (2007 – 2011)“ dalyvė. Mokslininkės tyrinėjimų sritys - amžiaus antropologija, šeimos papročiai, miesto etnologija, etniškumo raiška.

Garsi Lietuvos papročių tyrinėtoja kviečia klaipėdiečius pasvarstyti, ar sparčiai modernėjanti visuomenė iki šių dienų išsaugojo iš kartos į kartą perduodamo papročio galią. Kaip šiandieninėse šeimose atsikleidžia vienas svarbiausių gyvenimo momentų – žmogaus gimimas? XIX a. pabaigoje – XX a. pradžios Lietuvos kaime gimtuvių papročių ciklas prasidėjo nuo moters pastojimo ir baigėsi jos sugrįžimu (po ritualinių apeigų) po gimdymo į įprastą socialinį gyvenimą. Šiuo laikotarpiu moteris įgydavo išskirtinę padėtį šeimoje  ir visuomenėje.  Buvo tikima, kad nuo to, kaip elgėsi besilaukianti moteris, priklauso būsimo kūdikio sveikata ir laimė.  O kuo tiki šiandieninis žmogus?  

Organizatoriai tikisi, kad renginys ypač sudomins jaunas šeimas, belaukiančias ar jau turinčias  atžalėlių, dėmesio. Tėveliai, ketinantys ateiti į susitikimą su dr. Rasa Paukštyte – Šakniene,  gali nesukti galvos, kur palikti vaikučius – renginio metu vaikai galės dūkti edukaciniame užsiėmime „Tradiciniai vaikų žaidimai“ su Jonu Kavaliausku. Kol tėveliai domėsis žmogaus gyvenimo ciklo papročiais, vaikai išmoks begalę senovinių žaidimų. Norintys dalyvauti tradicinių žaidimų užsiėmime turėtų registruotis tel. 8-46-310022.

 
Šeimų laisvalaikis – Etnokultūros centre
2010 Spalio 15

 

 

 

Šeimos, mėgstančios laisvalaikį leistį kartu, vertinančios ir puoselėjančios tradicinę kultūrą, kviečiamos į projekto „Tradicija šeimai“ renginius  spalio 16 – lapkričio 26 dienomis Etnokultūros centre. Praktinių užsiėmimų metu bus mokomasi sodų vėrimo, tapymo tradiciniais ornamentais,  delmonų siuvinėjimo,  mažylių kykavimų-mylavimų ir tradicinių žaidimų. Teorinėse paskaitose bus galima daugiau sužinoti apie lietuvių šeimo s papročius. Projektą remia Kultūros rėmimo fondas

Skaityti daugiau...
 
Sodų vėrimo mokymai
2010 Spalio 12
Klaipėdos etnokultūros centre spalio 16 d., šeštadienį, 11 val.
pradedami projekto"Tradicija šeimai"
praktiniai užsiėmimai  - sodų vėrimo mokymai,
kuriuose kviečiamos dalyvauti šeimos bei pavieniai asmenys.

Norintys išmok ti verti sodus prašomi registruotis tel. 8-46-310022. Užsiėmimai mokami.
 
"Ne vien čiastuškos"
2010 Spalio 06

Spalio 12 d. (antradienį), 18.00 val. rengiama priešpaskutinė, 6-oji renginių ciklo "Muzikinės antropologijos labirintai"  popietė „Ne vien čiastuškos“ (slavų šalių muzikinė kultūra)“.   

Tai labai plati tema, nes slavų kultūra atstovaujama ne vien Rusijos platybėse, bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, ir t.t. Kiekvienos šalies muzikinis folkloras pasižymi tiek bendrais, tiek ir labais skirtingais lokaliniais bruožais. Skambės rusų tęstinės dainos, bulgarų sekundinės polifonijos apraiškos (panašios į lietuvių sutartines), vestuvinių apeigų, muzika, sodrus šešiabalsis slovėnų vyrų dainavimas. O kur dar skambiosios penkiabalsės kazokų dainos?

Slavų tradicinė muzikinė kultūra. Ar tai į vieną visumą sietinos atskirų tautų folkloro apraiškos? O gal tai vien kalbos giminyste pasižyminčios visiškai skirtingos muzikavimo tradicijos?

Į šiuos klausimus atsakymus parengė etnomuzikologas prof. Rimantas Sliužinskas. Kviečiame dalyvauti. Renginys nemokamas.

 
MUZIKINĖS ANTROPOLOGIJOS LABIRINTAI – 6: VIKINGŲ PALIKUONIŲ PĖDSAKAIS (Skandinavijos šalys)
2010 Rugsėjo 14

Rugsėjo 21 d. (antradienį), 18.00 val. Etnokultūros centre (Daržų g. 10) rengiama VI-ji ciklo popietė „Vikingų palikuonių pėdsakais (Skandinavijos šalys)“. Šiuolaikinės Danijos, Islandijos, Švedijos ir Norvegijos muzikinis folkloras turi tiek savitų ypatybių, tiek ir bendrų savo melodikos ištakų, neabejotinai siekiančių vikingų laikus. Švedų „nyckelharpa“, norvegų „haringfele“ – tai vieni populiariausių šio laikmečio senųjų tradicinių instrumentų, skambančių ir šiuo metu tiek regioninėse šių šalių kultūros paveldo šventėse ar tarptautinių folkloro festivalių scenose. O garsieji vikingų ragai, žinomi jau senosiose istorinėse graviūrose? Ar tai vien tik kario aprangos elementas, ar ir kai kas daugiau? Apie visa tai kalbėsime šioje paskaitoje.

Skaityti daugiau...
 
Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Vorusnėlė" kviečia naujus narius
2010 Rugsėjo 06

Klaipėdos etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis "Vorusnėlė"  (vad. Dalia Kiseliūnaitė) kviečia naujus narius įsijungti į kolektyvo gretas. 

Tėveliai kviečiami atvesti savo vaikus (nuo darželinio amžiaus iki 14 m.) į  Kompozitorių namų salę (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) rugsėjo mėn. šeštadieniais 10 val.

Taipogi papildoma ir jaunimo grupė (nuo 14 m. ). Vyresniųjų klasių moksleivius, studentus ir kitus jaunuolius kviečiame  šeštadieniais 11 val. rinktis Kompozitorių namų salėje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda).

Muzikinė klausa ir gebėjimas groti – privalumas, bet gili asmeninė motyvacija dar svarbiau.

Papildoma informacija telefonu     8-46-410108  , el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai   

 

 

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 39 iš 40
Etnokultūros centras