Naujienos
Tekėjimas
2015 Spalio 13

2015 m. lapkričio 18 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) bus pristatoma ilgamečio folkloro ansamblio „Alka“ dalyvio, pedagogo

Gedimino Macijausko poezijos knyga „Tekėjimas“. Pristatyme dalyvaus I. Simonaitytės premijos laureatė, poetė Daiva Molytė-Lukauskienė, Neolė Jucienė,

Auksė Naujokienė, Vilhelmina Paniuškienė.

Savo išleistos pirmosios poezijos knygos autorius kuklus ‒ savęs nepristatantis nei rašytoju, nei poetu, tačiau autoriaus užrašytas palyginimas liudija apie lietuvišką, lyrišką sielą. „Kai netikėtai trenkia į medį žaibas, dažniausiai jis sveikas nelieka: jam trūksta žievė, skyla per pusę ar jis lūžta ir ima tekėti sula. Trenkė man ne žaibas, iš pasalų užklupo sunki liga. Niekas nelūžo, tik viduje tarsi kažkas plyšo ar skilo ir ėmė tekėti ne sula, bet gal kas panašaus į poeziją ar į viešą išpažintį 6 temomis. Pradžioje išsigandau, nežinojau ką su tuo, kas iš tavęs išteka, daryti, bet prisiminiau, kad šiek tiek moku rašyti...“ Taip ir sutekėjo eilėraščiai į knygą „Tekėjimas“. Poetė D. Molytė-Lukauskienė G. Macijausko poezijoje įžvelgia pozityvų žvilgsnį į pasaulį, o viskas kas aprašoma yra jautriai patirta, išgyventa ir detaliai, netgi smulkmeniškai aprašyta ‒ tarsi miniatiūrinės istorijos.

Kviečiame šį trečiadienio vakarą ir pasiklausyti G. Macijausko kurtų miniatiūrinių istorijų iš poezijos knygos „Tekėjimas“.

Nemokamai.

 
RESTART
2015 Spalio 10

Mokslo ir meno festivalio RESTART paskaitos Klaipėdos etnokultūros centre

Lapkričio 24 d. 16.30 val. ,,Ar mūsų protėviai pagonys aukojo savo dievams žmones?“, prof. dr. Rimanto Balsio paskaita.

Lapkričio 25 d. 16.30 val. ,,XIX a. pab. – XX a. vid. Klaipėdos regiono liuteronų kapinių epitafijos: vyro ir moters įvaizdžio raiška“,

doc. dr. Astos Balčiūnienės paskaita.

Lapkričio 25 d. 17.30 val. ,,Lietuvos liuteronų bažnyčia Antrojo pasaulinio karo metais“, doc. habil. dr. Dariaus Petkūno, 2015 m. KLASCO premijos laureato, Baltistikos centro vyresniojo mokslo darbuotojo paskaita.

Lapkričio 26 d. 18.00 val. ,,Papročių transformacijos sovietmečiu: Užgavėnių atvejis“, doc. dr. Linos Petrošienės paskaita.

 

Visa programa www.ku.lt / jurossvente.lt

 
Tradiciniai giedojimai
2015 Spalio 01

Tradicinių giedojimų vakaras „Ant amžinybės slenksčio...“

2015 m. spalio 27 d., antradienį, artėjant Visų Šventųjų iškilmei bei Vėlinių oktavai kviečiame į Klaipėdos etnokultūros centro (Daržų g. 10) rengiamą tradicinių giedojimų vakarą „Ant amžinybės slenksčio ...“.

Tradicinių giedojimų vakaro tema – karšatis ir marinimas. Bėgančiame pasaulyje, deja, bet gimstame ant svetimų rankų ir dažnai išeiname tarp svetimų. Remiantis gražia ir turtinga tautos tikėjimo tradicija pažvelgsime, kokia pagarba buvo rodoma karšinamam ir marinamam žmogui. Išgirsime ne tik pasakojimų apie gražias tradicijas, bet kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės giedotojais (vad. V. Budreckis), pagiedosime tradicinių liaudies giesmių apie amžinybę, mirtį ir gyvenimą. Vakarą veda kun. dr. Saulius Stumbra.

Renginys nemokamas.

 
Baltiškasis duetas
2015 Rugsėjo 10

„Išskirtinis baltiškasis duetas Klaipėdos etnokultūros centre“

2015 m. spalio 21 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) savo muzika, išskirtinėmis tradicinių instrumentų improvizacijomis dalinsis viešnia iš Latvijos Laima Jansone ir Saulius Petreikis (Vilnius). Muzikinės scenos užkulisiuose susipažinę atlikėjai pirmą kartą muzikuos drauge.

Laima Jansone – latvių tradicinio instrumento kuoklių grojimo virtuozė, profesionali ir išskirtinė atlikėja gerai žinoma savo gimtojoje šalyje. Laimos pasirodymai stebina ir žavi netikėtomis improvizacijomis, kuriose susijungia ramūs pasikartojantys ir impulsyvūs nenuspėjami garsai. Skambinant kuoklėmis – jų pusseserėmis galima laikyti lietuvių kankles, estų kaneles, suomių kanteles – atlikėja susieja autentiškumą ir šiuolaikiškumą. Neatkartojamos kompozicijos – tarsi tylus laukimas arba gaivališkas sprogimas.

Nuo 2011 m. L. Jansone debiutiniu albumu „Sidabras“ pradėjusi profesionalios muzikantės ir kompozitorės karjerą yra kviečiama pasirodyti: Danijoje, Italijoje, Belgijoje, Australijoje, Norvegijoje ir kitose užsienio šalyse. Atlikėja reguliariai rengia pasirodymus ir didžiosiose Latvijos scenose. Užkulisiuose susipažinę L. Jansone ir Saulius Petreikis negalėjo nuspėti, jog jie kartu gros klaipėdiečiams.

S. Petreikis – žinomas Lietuvoje multiinstrumentalistas, charizmatiška asmenybė pritraukianti dėmesį ir verčianti ištempti ausis. Muzikantas dalyvaujantis įvairiuose folkloro, džiazo, dainuojamosios poezijos projektuose žavi nuoširdumu, kūrybiškumu ir giliu muzikos pojūčiu. Muzikuodamas įvairiais instrumentais Saulius nuolat ieško naujų skambesių, eksperimentuoja sujungdamas skirtingų instrumentų grojimo technikas ir garsus.

Klaipėdos etnokultūros centre pirmą kartą Laima Jansone ir Sauliaus Petreikis improvizuos duetu.

Kviečiame ateiti ir išgirsti.

Tai projekto „ETNOREIDAS“, dalinai finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos, renginys.

 
Visa Lietuva šoka
2015 Rugsėjo 09

Klaipėdos etnokultūros centras kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru rugsėjo 19 d. 17.00 val. kviečia visus klaipėdiečius įsijungti į smagią, nuotaikingą ir unikalią etninės kultūros akciją „Visa Lietuva šoka“. Drauge mokysimės tradicinių šokių, šoksime juos, kartu dainuosime liaudies dainas ir muzikuosime. Akcija Klaipėdoje vyks Meno kieme (Daržų g. 10).

Įprasta, kad mes, Lietuvos žmonės, garsinamės kaip Dainų šalies atstovai. To neigti nereikėtų. Bet ar nesame paveldėję kitų vertingų tradicijų, kad ir puikių šokių? Ar nesižavime paprastu jų grožiu, smagumu ir galimybe kiekvienam atskleisti savo individualybę?

Etninės kultūros akcijos sumanytojai įsitikinę, kad nesudėtingi ir tikrai smagūs mūsų liaudies šokiai gali vienam vyksmui sutelkti didelį būrį žmonių, juos vienyti, stiprinti savos kultūrinės tapatybės pajautą. Prie šios idėjos įgyvendinimo prisideda daugybė šalies įstaigų, bendruomenių, mėgėjų meno kolektyvų, pavienių asmenų. Visų jų dėka šokių šventės vyks aikštėse, kiemuose, salėse, gamtoje ir kitose visuomenei atvirose erdvėse. Didesni akcijos renginiai bus surengti etnografinių regionų centruose, o visų klaipėdiečių lauksime Meno kieme (Daržų g. 10). Akcija taps ir svarbiu Etnografinių regionų metų įvykiu, padėsiančiu atskleisti regionų tradicinės kultūros ypatumus.

Nuo 17.30 val. renginys bus tiesiogiai transliuojamas per LRT kanalą „Kultūra“, tad maloniai kviečiame visus prisijungti, drauge mokytis šokti ir smagiai praleisti šeštadienio vakarą.

Akcijos iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos liaudies kultūros centras, partneriai: asociacija „Šventė visiems“, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, Aukštaičių kultūros draugija, Druskininkų kultūros centras, Marijampolės kultūros centras, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras. Finansinę paramą skyrė Lietuvos kultūros taryba, informacinis rėmėjas yra LRT.

Daugiau informacijos – svetainėje www.llkc.lt.

Šokių žingsnelių mokykitės čia: https://www.youtube.com/playlist?list=PLE_-HzqQ1wkBp7Mrf2pTXr4lGJb_vmQvE

 
Lėlės tautiniais kostiumais
2015 Rugsėjo 08

 

„Etnografinių regionų metais – išskirtinės lėlės tautiniais kostiumais“

2015 m. rugsėjo 30 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma tautodailininkės Liucijos Kudžmienės paroda „Lėlės tautiniais kostiumais“. Kūrybiškumu, naujomis idėjomis trykštanti L. Kudžmienė yra viena iš nedaugelio autorių kurianti linines lėles, kurioms pasiuva ir jas aprengia tradiciniais etnografinių regionų tautiniais kostiumais. Per dvejus metus autorės pasiūtomis lėlėmis žavisi ir Lietuvos, ir užsienio šalių parodų lankytojai.

Daug autorinių parodų Dzūkijos, Suvalkijos regionuose pristatanti L. Kudžmienė savo 25-ąją autorinę parodą rengia Klaipėdos krašte. L. Kudžmienė meilę rankdarbiams paveldėjo iš savo šeimos. „Pamenu, kaip teta stengdavosi jokio audinio ar susidėvėjusio drabužio neišmesti. Ji visada sugalvodavo, kaip ir kam būtų galima jį panaudoti: tai vežimo suolelį medžiaga aptraukdavo, tai arkliui apklotą nuo šalčio pasiūdavo“, – pasakojo tautodailininkė. Kūrėjos, gimusios ir augusios Dūkiškių kaime (Alytaus r.), šeimoje moterys audė, siuvo, siuvinėjo, todėl ir Liucijai rankų darbo gaminiai tapo artima širdžiai veikla. Kūrybinis kelias prasidėjo nuo nėrimo vąšeliu, o vėliau moteris išbandė įvairias, su tekstile susijusias, technikas, kurių rezultatais tapo skirtingų rankdarbių parodos. Šiuo metu autorė drauge su kitais tautodailininkais yra sudalyvavusi ir savo darbus pristačiusi daugiau nei 200 parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Japonijoje.

L. Kudžmienės vaikystė nebuvusi turtinga, tad lėlė jai buvo neišsipildžiusi svajonė. Tačiau dabar jos rankomis pasiūta lininių lėlių kolekcija autorei suteikia didžiulį džiaugsmą. Pirmoji tautodailininkės lėlė skirta Liucijos anūkei jau skaičiuoja trisdešimtuosius metus. Ši lėlė buvo skudurinukė, o prireikus ją atnaujinti gimė pirmoji tautiniais rūbais aprengta aukštaitė. Per daugelį metų tautodailininkės sukaupti audiniai, jų atraižos tapo rūbais lėlėms. Atidžiai išstudijavusi kiekvieno regiono tautinius kostiumus juos pasiuva, o prijuostes, liemenes, juostas, diržus pati išsiuvinėja, nuvelia veltines kepures vyrams ir pagamina tikras miniatiūrines vyžas.

Klaipėdos krašte dar nesisvečiavusios lėlės tautiniais kostiumais ir parodos organizatoriai tikisi klaipėdiečių ir miesto svečių dėmesio, nes didžiaakės 75 cm. ūgio lėlės tikrai žavios ir nepaprastos.

Paroda veiks iki spalio 27 d.

 
Užkalbėjimų tradicija Lietuvoje
2015 Rugsėjo 08

2015 m. rugsėjo 16 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) Ritos Balkutės filmo „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“ pristatymas ir peržiūra.

Svarbiausia ir vaizdingiausia liaudies magijos raiškos forma yra užkalbėjimai. Tekstuose užfiksuota tai, kas slypi ir maginiuose ritualuose, apeiguose, ir liaudies tikėjimuose, papročiuose. Užkalbėjimai – vienas archaiškiausių, mitinę pasaulėžiūrą atspindinčių tautosakos žanrų. Kadangi užkalbėjimai tiesiogiai susiję su praktine magija, jie yra prieinami tik palyginti nedidelei žmonių grupei. Jų tekstai dažniausiai laikomi paslaptyje, dėl to kinta mažiau, nei kitų tautosakos žanrų, ir išlieka įdomiu, vertingu senųjų tradicijų pažinimo šaltiniu. Paplitusi nuomonė, kad užkalbėjimų niekam negalima persakyti, nes po to jie nebeveiks, apsunkina jų rinkimą, paplitimo ir įvairovės nustatymą. Paprastai užkalbėjimai buvo perduodami su tam tikromis apeigomis iš lūpų į lūpas pirmam ar paskutiniam vaikui.

Liaudies medicina yra lietuvių tradicinės kultūros dalis. Ji pagrįsta žmonių sukauptomis žiniomis ne tik apie ligas, jų gydymo būdus ir priemones, bet ir žiniomis kaip jų išvengti, saugoti sveikatą, augalų rinkimo tradiciją. Lietuvių liaudies medicina tai ne tik konkrečios gydomosios medžiagos, gydymo būdai bet ir tam tikros teorinės žinios, siejamos su senąja pasaulėžiūra, užfiksuota mituose, sakmėse, tikėjimuose, papročiuose, burtuose. Šia temai yra skirtas filmas „Lietuvių tikėjimai ir žinios apie sveikatą“, kurį sudaro dvi dalys. I. Pašnekink žolę, akmenį, vandenį (Ask the Grass, the Rock, the Water). Pirmoje dalyje atskleidžiamos lietuvių liaudies žinios apie augalus, jų ypatybes, rinkimo ir naudojimo būdus, žoliavimo tradicija, kuri buvo perduodama iš lūpų į lūpas. Čia pamatysime, kad kai kurioms ligoms gydyti buvo naudojamos simpatinės magijos žinios. Šioje dalyje taip pat parodoma, kad gyvybinių galių, sveikatos žmonės sėmėsi iš šventų akmenų (Joniškio apylinkės), šaltinių (Užpalių šventasis šaltinis) ir kt. Šventieji paveikslai taip pat nuo seno garsėjo pagalba ligoniams. Filme senieji pagoniški papročiai persipina su krikščioniškais. II. Nuo raganų, nuo piktų žmonių, nuo juodų akių (Against Witches, Wicked People and Evil Eyes). Antroje dalyje atskleidžiama burtų ir magijos tradicija. Filme pasakojama apie vieną garsiąją burtininkę Verkienę iš Šventosios. Šioje dalyje išgirsime pasakojamus apie žmones, turinčius blogas akis, kurios galėjo pakenkti žmonėms, naminiams gyvuliams, paukščiams, augalams ar daiktams ir pamatysime ką darė, norėdami apsaugoti karves ir žmones nuo blogų akių arba keresių. Filme pamatysime vaizdingiausią liaudies magijos raiškos formą – užkalbėjimus, kurių pagalba buvo siekiama paveikti žmogų, jo ligą ar gyvūną. Jie buvo perduodamos iš lūpų į lūpas pirmam ar paskutiniam vaikui… Filme pristatoma šios magijos tradicija.

 
Vėlungis 2015
2015 Rugpjūčio 28

Artėjantį savaitgalį rugsėjo 4-6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras organizuoja tradicinę vaikų ir jaunimo etnokultūrinę stovyklą „Vėlungis“. Etnografinių regionų metams rengiama stovykla jau penkioliktą kartą kvies folkloro ansamblių vaikus ir jaunimą į Kintus (Šilutės r.), kur drąsiai ir veržliai ieškosime žinių apie Mažosios Lietuvos kraštą ir raštą. Pamario ir vandenų krašte jaunieji folkloro mylėtojai taip pat daugiau sužinos apie kitų regionų muzikavimą, dainavimą, atras naujus amatus, žaidimus, šokius ir aišku naujus draugus.

Etnokultūrinę stovyklą globoja Klaipėdos miesto savivaldybė

Iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kultūros ministerija

Partneriai ir draugai: Šilutės kultūros ir pramogų centras, Kintų Vydūno kultūros centras, Kintų vidurinės mokyklos daugiafunkcis skyrius, amatininkų gildija „Krikragaa“

 
<< Pradžia < Ankstesnis 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 11 iš 40
Etnokultūros centras