Naujienos
TRADICINIŲ DAINŲ KLUBAS
2017 Kovo 04

 

 
Tradiciniai giedojimai
2017 Kovo 03

2017 m. kovo 25 d., šeštadienį, 14.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Tradicinių giedojimų popietę „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“. Šį gavėnios šeštadienį drauge giedosime su folkloro ansambliu „Remolee” (vad. Gintautas Griškėnas) iš Sedos (Mažeikių r.).

Renginį ves kun. dr. Saulius Stumbra.

Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą. Kas yra tie „Kalnai“? Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vysk. Jurgis Tiškevičius 1637 m. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje.

Vyskupas M. Valančius rašo, kad jis pats „pirmą kartą Kalnus vaikščiojo ir, daugel vietose keliais eidamas, barstė žemę šventą, tyčiom iš Jeruzolimo parvežtą. Dovanojo skiedelę medžio švento kryžiaus, ant katro Viešpats kybojo.“ („Žemaičių vyskupystė“).

Iš popiežiaus Urbono VIII vysk. J. Tiškevičius gavo atlaidus kelioms koplyčioms. Šventojo Kryžiaus relikviją parvežė iš Liublino dominikonų vienuolyno ir 1649 metais įnešė ją į atstatytą bažnyčią, uždraudęs dalyti ar pergabenti į kitą vietą. Ši relikvija yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio – didžiausia Pabaltijyje. Vyskupas norėjo atgaivinti dėl reformacijos įtakos silpstantį katalikų tikėjimą. Jo sumanymas buvo sėkmingas – noras dalyvauti Jėzaus ir Marijos kentėjimų apmąstymo kelionėje sutraukdavo dešimtis tūkstančių žmonių. Kalnai ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią.

Žemaičių Kalvarijos Kalnai – yra gyvas pamaldumo ir nematerialiaus paveldo lobis. Ši pamaldumo praktika yra gyva ne tik Žemaičių Kalvarijos šventovėje, bet ir kiekvieno žemaičio namuose per gavėnią, per laidotuves ar kitus atminimus. Galime didžiuotis, kad iki šių dienų išliko gyva Kalnų giedojimo tradicija, ir budėkime, kad ji kaip tikėjimo paminklas būtų gyvas mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose.

 

Kviečiame giedoti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10)

 
Sidabro vainikėlis
2017 Kovo 02

Klaipėdoje įvyko Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ I-ojo turo darbų atranka, kurią organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras.

Konkursą inicijuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Juo siekiama palaikyti gyvybingas ir gaivinti nykstančias liaudies dailės tradicijas, skatinti visuomenės, ypač jaunosios kartos, domėjimąsi tradiciniais dailiaisiais amatais, ugdyti liaudies dailės tradicijų pažinimą, atskleisti talentingiausius vaikus bei jaunuolius, savo laisvalaikį skyrusius tradicinės liaudies dailės ir dailiųjų amatų studijoms ir jomis paremtai kūrybai, suteikti galimybę parodyti visuomenei savo darbus, varžytis su bendraamžiais įgūdžiais ir meistriškumu, skatinti vaikus ruošiančius mokytojus išsamiau domėtis tradicine liaudies daile, ypač regioninėmis jos ypatybėmis, ją pažinti ir taikyti dailės bei amatų mokymo procese.

Klaipėdos ture dalyvavo 15 autorių, pristatę įvairių sričių kūrinius. Komisija išrinko labiausiai konkurso nuostatus atitinkančius darbus, atsižvelgdama į jų sąsajas su lietuvių liaudies dailės, krašto etninės kultūros tradicijomis, atlikimo meistriškumą. Atsižvelgta ir į žanrų įvairovę bei autorių amžių.

Vieningu komisijos sutarimu į regioninį turą deleguojama:

Arno Burbos (15 m.) mergvakario sietynas (Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Tradicinių lietuvių liaudies dirbinių studija, mokytojas Robertas Žmijauskas),

Urtės Šimkutės (13 m.) dekoratyvinės saulutės (Klaipėdos „Versmės“ progimnazija, mokytojas Aleksandras Ronkus),

Pauliaus Kubiliaus (14 m.) skrynia (Klaipėdos „Versmės“ progimnazija, mokytojas Aleksandras Ronkus),

Artūro Dubrovskio (19 m.) karpiniai (Klaipėdos „Medeinės“ mokykla, Socialinių įgudžių ugdymo klasė, mokytoja Nijolė Jauniškienė),

Austėjos Mecelytės (14 m.) veltinio paveikslas „Delmonas kitaip“ ir velti delmonai (Klaipėdos „Verdenės“ progimnazija, būrelis „Vaivorykštė“, mokytoja Gražvyda Gricienė),

Aisčio Morkūno (11 m.) lėkštė „Senovės raštai“ (Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“, mokytoja Vida Daukšienė),

Petro Armono (9 m.) margučiai (Klaipėdos Sendvario progimnazija, Tradicinių rankdarbių būrelis „Delmonas“ , mokytoja Irena Armonienė).

Išrinkti darbai keliaus į Tauragės krašto muziejų, kur atranka į respublikinį turą vyks 2017 m. kovo 30 d. 16 val.

Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Klaipėdos turo komisija: pirmininkė - Etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė, nariai – Mažosios Lietuvos muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Asta Grušelionienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė, Etnokultūros centro etnokultūrinės veiklos koordinatorė Rita Šukienė.

Informaciją parengė

konkurso „Sidabro vainikėlis“ Klaipėdos miesto turo koordinatorė

Irena Armonienė

 
TRADICINIAI ŠOKIAI LT
2017 Vasario 28

Kovo 9-osios, ketvirtadienio vakarą praleisk kitaip – šokant kartu su Klaipėdos tradicinių šokių klubo šokėjais ir šokių muzikos grupe FOLKS (Klaipėda) bei draugais iš Vilniaus!

,VOŽINIS iš Etnokultūros centro keliauja į muzikos klubą ,,KAŠTONAS“ – norisi kartu su bičiuliais, kolegomis, bendraminčiais pasidžiaugti neseniai dienos šviesą išvydusiu CD/DVD ,,TRADICINIAI ŠOKIAI LT“. Jau 5 metus kiekvieną ketvirtadienį šokame Etnokultūros centre, tad norime šokių energija užkrėsti IR TAVE!

Gyva Lietuvos ir kitų šalių tradicinių šokių muzika!

Puikūs šokėjai ir muzikantai iš Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus!

Nusiteik ir ateik pasišokti!!!

Pristatymo data: 2017 03 09 laikas: 20.00 val.

vieta: muzikos klubas „Kaštonas“ (Danės g. 6)

NEMOKAMAI.

CD/DVD ,,TRADICINIAI ŠOKIAI LT" leidėjas - Klaipėdos etnokultūros centras

rėmėjas - UAB DNV GL Lietuva

 
Užgavėnių kaukių paroda
2017 Vasario 10

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) jau veikia tautodailininko Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių paroda. Daugiau nei 20 metų medines kaukes drožiantis tautodailininkas – vienintelis Šiaulių menininkas, kaukes dirbantis pagal senovines tradicijas, o jas kuria daugiabučio namo rūsyje. Su meile ir žemaitišku užsispyrimu S. Tamulis per sezoną kartais nudrožia net virš trisdešimt kaukių, kuriomis žavi žmones.

Tautodailininkas namuose turintis per 100 Užgavėnių kaukių kolekciją išdrožia ir didelių, kabinamų ant sienos, ir mažyčių – suvenyrinių kaukių. Drožėjui svarbiausia, kad kaukė nespaustų, būtų nesunki ir persirengėlis galėtų šokti bei dainuoti.

Apie autorių: „Gimiau 1965 m. balandžio 22 d. Šiaulių r. Šemetiškių k. dar vaikystėje, mano pasąmonėje, įstrigo Užgavėnių šventė. Be galo patikdavo, kai matydavau pas draugus, kaimynus einančius persirengėlius, kurie ir mus aplankydavo. Po kelerių metų (man buvo 23-eji), jau gyvenant Šiauliuose, pas vieną kaimyną pamačiau tokią netradicinę molinę kaukę. Ji man labai patiko, tai, galvojau, bandysiu kažką panašaus kurti. Išbandžiau visokių technikų: ir foliją, ir kartoną lipdyti, šis tas pavyko, nors, kaip sakoma, kaip tas pirmas blynas apsvilęs, po to kūriau ir papjė mašė technika. Sėkmingi bandymai įkvėpė. Po kiek laiko pamačiau, kad žmonėms kaukės labai patinka, ir tai mane dar labiau paskatino. Nors iš medžio drožti kaukes man buvo tik tartum sapne, galvoju, pabandysiu. Pirmąją šiokią tokią išdrožiau. Ji man atrodė nelabai išėjusi, tai aš ją nukišau į užkampį. Po kiek laiko mane pakvietė dalyvauti Šiauliuose vykusioje tautodailės parodoje, kur pristačiau savo keletą kaukių. Tarp jų ir tą, mano manymu, nevykusią, kurios nuotrauką, vėliau, išspausdintą pamačiau kataloge. Aplinkinių padrąsintas įnikau į medieną“.

S. Tamulis taip pat dalyvauja tautodailininkų ansamblyje „Margulis“ , o savo drožtomis kaukėmis papuošia kolegas, su kuriais kartu Rumšiškėse skina laurus, o taip pat ir Plateliuose rengiamose parodose. Užgavėnės parodos autoriui – nuostabi šventė, geriausia metuose. Tautodailininkas nežada sustoti ir kaukes droš tol, kol turės sveikatos.

Kviečiame aplankyti.

Paroda veiks iki kovo 1 d.

 
UŽGAVĖNIŲ RIEBAUS MAISTO TURGUS
2017 Vasario 09

UŽGAVĖNIŲ RIEBAUS MAISTO TURGUS

Teatro a. Teatro g., Klaipėda

2017 m. vasario 26 d.

Prekybos laikas 13.00 – 18.00 val.

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia Lietuvos kulinarinio paveldo gamintojus 2017 m. vasario 26 d., sekmadienį, vyksiančioje Užgavėnių šventėje prekiauti tradiciniais maisto produktais, patiekalais bei prisidėti prie šventės nuotaikos kūrimo.

Užgavėnių maisto turgaus dalyviai - tautinio paveldo produktų ir kulinarinio paveldo gamintojai. Norintys dalyvauti ir atitinkantys organizatorių reikalavimus užpildytas anketas gali siųsti iki vasario 3 d. el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Apie galimybę dalyvauti bus informuojama asmeniškai. Prekybos vietų skaičius ribotas, dalyviai bus atrenkami pagal parduodamų produktų tradiciškumą ir atitikimą Užgavėnių šventės specifikai.

Daugiau informacijos

Dalyvio anketa

 
Užgavėnės Klaipėdoje
2017 Vasario 01

2017 m. vasario 26 d. Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia švęsti Užgavėnes Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Šventės tema – „Morės sanatorija“, į kurią atvykus pagerinsite tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Puikūs senamiesčio vaizdai, jūrinis klimatas ir siautulinga nuotaika sugrąžins Jums jėgas. 13.00 val. pradėsiantis šurmuliuoti riebaus maisto turgus vilios gardžiausių, riebiausių patiekalų kvapais ir padės puoselėti bei subalansuoti kūno formas. 15.00 val. vyks persirengėlių varžybos, sveikatinimo procedūros, judrūs žaidimai, kurie garantuos efektyvų ligų pašalinimą, gerą savijautą. Varžybų greituoliai sveikuoliai bus apdovanoti.
17.00 val. – Morei čirkšt!

Šią dieną, gardžiausių Užgavėnių patiekalų terapija su pasiskaninimu – garantuota. Morės sanatorijos meniu: ką tik iškepti lietuvininkų vofeliai, įvairių skonių blynai, tradicinis šiupinys, spurgos, skaniausia duona, sūriai, pyragai, mėsos gaminiai, žuvis, kurių kokybę patikina tautinio paveldo ženklas. Sotūs ir riebūs patiekalai, platus pasirinkimo asortimentas – tik Morės sanatorijoje ir tik vasario 26 d.!

Sanatorijos administracija-kompensacija atvykusiems siūlys apsilankyti šiuolaikiškai įrengtuose specialistų – diagmostikos, kūnotyros, plastikos kirurgijos, savigydos – kabinetuose, pasimėgauti sveikatinimo procedūromis, apsilankyti „Anės aptiekoje“ ir įsigyti laimės, meilės ir sveikatos piliulių. Visą informaciją apie Morės sanatoriją, jos aplinką ir paslaugas atėjus į šventę suteiks raganos, jas pažinsite iš informacinių šluotų. Kiekvienas klaipėdietis ar miesto svečias, ieškantis išskirtinių sveikatinimosi receptų, efektyvaus ir teigiamo poilsio, o taip pat norintis nusistatyti Užgavėnių monų suvokimo laipsnį gaus sanatorinę knygelę. Surinkus specialistų parašus, bus suteikta skani kompensacija. Morės sanatorijoje – tik gilios gydymo tradicijos, išbandykite!

Aktyviais reabilitacijos veiksmais, mankštomis kvies mėgautis Lašininis ir Kanapinis, bet ar tvyranti harmonija nuramins pabaigos neturintį jų konfliktą? Tai sužinosime tik vasario 26 d., sekmadienį, Teatro aikštėje.

Paskutinė procedūra – „Morei čirkšt“ bus atlikta 17.00 val. Jau antrus metus, Užgavėnių šventei, Morę kūrė Jordi NN, ispanų menininkas ir Mantvydas Vilys, amatininkas. Bendradarbiaudami su amatininkų gildija „Krikragaa“ jaunieji menininkai sukūrė abejingų nepaliksiančią Morę. Tikimasi, kad sanatorijos šeimininkė Morė Teatro aikštėje jau pasirodys trečiadienį, vasario 22 d.

Šventės organizatoriai dėkoja savanoriška veikla prisidedančiam gausiam jaunimo būriui – tai nuolatiniai Etnokultūros centro draugai iš Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Žuvėdra“, Klaipėdos turizmo mokyklos, taip pat – iniciatyviems moksleiviams iš Klaipėdos technologijų mokymo centro, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos, Klaipėdos Vydūno gimnazijos ir visiems kitiems. Taip pat – R. Jokubaitytės vadovaujamiems folkloro ansambliams „Kvėitys“ (Kvietinių k., Klaipėdos r.) ir „Verdainė“ (Šilutė), Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliams.

Užgavėnių šventės Morės sanatorija tik Klaipėdoje, tik Teatro aikštėje, tik vasario 26 d.

Ateik!

 
Istorikės paskaita
2017 Sausio 24

2017 m. vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) etninį savitumą XIX a. antroje pusėje pabrėžė, jog „Rėza užmirštas“. Šio kontrasto dvasia pasireiškė ir XIX – XX a. sandūroje, kai didelius iššūkius (modernizacija, asimiliacija) patyręs Prūsijos lietuvių gyvenimo modelis sparčiai kito, bet įvairių mokslo veikėjų ir kultūros draugijų susidomėjimas šia savita etnine tradicija išaugo, o išlikusios publikacijos šia tema leidžia mums vis giliau pažinti Mažosios Lietuvos regiono etninį charakterį.

Maloniai kviečiame.

Renginys nemokamas.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 2 iš 40
Etnokultūros centras