Naujienos
Folkloro ansamblis "Alka"
2016 Kovo 28

 
Monografijos priststymas
2016 Kovo 28

Maloniai kviečiame balandžio 6 d. 17.00 val. į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g. 10), kur vyks Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros docentės dr. Jūratės Lubienės monografijos „Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija“ pristatymas. Knygos autorė pasidalins mintimis, kaip gimė sumanymas parašyti knygą apie grybų pavadinimus, kaip per 10 metų iš spausdintų ir rankraštinių šaltinių bei gyvosios kalbos, apklausus apie 600 informantų iš skirtingų Lietuvos vietovių, buvo surinkta beveik 1400 pavadinimų bei įvairiausių pasakojimų apie grybus ir grybavimą. Mokslininkės atlikti tyrimai parodė, kad kalbos sistemoje fiksuojama, kokius grybus ir pagal kokius požymius lietuviai skiria, kaip grybus vertina skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose, kokioms reikmėms naudoja. Jei norėtumėte sužinoti, ar lietuviams grybai atrodo kaip augalai ar kaip gyvūnai, jei įdomu, koks grybas buvo naudojamas ratams tepti, koks augalas vartotas apsinuodijus musmirėmis, ateikite. Į šiuos ir daugelį kitų klausimų renginio metu išgirsite atsakymus.

Renginio moderatorė prof. dr. Dalia Pakalniškienė

 
Atvelykio šventė Klaipėdoje
2016 Kovo 25

 

2016 m. balandžio 3 d., sekmadienį 13.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Mažosios Lietuvos muziejaus kiemelius (Didžioji Vandens g. 2), kur vyks spalvinga ir pavasariška Atvelykio šventė. Tradicinėje Mažųjų Velykėlių šventėje lauksime šeimų, norinčių turiningai praleisti popietę. Atvelykio šventė – nuo 1992 m. puoselėjama tradicija, kviečianti klaipėdiečius susitikti senamiestyje.

Velykų laikotarpis baigiasi Atvelykio švente, prabėgus savaitei po šv. Velykų. Atvelykis – šventė vaikams, kuomet šeimininkės iš naujo virdavo kiaušinius, juos margino ir skirdavo vaikų velykiniams žaidimams, dovanojimui. Kaip ir per Velykas šią dieną netrūkdavo pramogų su margučiais, jų ridenimo varžybų.

Šalia muziejaus esančiuose kiemeliuose lauksime visų su šypsena, puikiai nusiteikus ir pasiruošusių aplankyti šventės jomarkėlį. Kiemuose Jūsų lauks amatininkai, demonstruosiantys tradicinius amatus: kalvystę, medžiaginių lėlių siuvimą, rišimą, šieno pintinėlių pynimą, smulkių pučiamųjų instrumentų gaminimą, vilkelių sukimą, medžio tekinimą, drožimą. Tradiciniame jomarkėlyje savo dirbinius pristatys Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“, Hermano Zudermano gimnazijos keramikos būrelis „Bitutė", Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos Tradicinių liaudies dirbinių studija, Gedminų progimnazijos verslumo klubas „Mąstau“.

Atvelykio šventė neįsivaizduojama be mažų ir didelių margučių, jų ridenimo, tad kviečiame atsinešti kuo daugiau margučių ir aktyviai dalyvauti žaidimuose. Šventės organizatoriai garantuoja: azartiškas margintų kiaušinių varžytuves, smagius tradicinius liaudies žaidimus, gardžius tradicinius lietuvininkų vofelius su arbata, įvairias staigmenas. Tradiciškai kviesime kuo stipriau ir išsisupti, jog visus metus būtume gerai nusiteikę ir sveiki.

Pavasarišką nuotaiką kurs Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro kolektyvai: „Kuršiukai“, „Alkiukai“, „Vorusnėlė“, o taip pat svečiai iš Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos folkloro ansamblis „Smeltužė“ , Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“, Klaipėdos Sendvario progimnazijos folkloro ansamblis „Pupos“, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos folkloro ansamblis.

Šventės draugai: Klaipėdos vaikų ir laisvalaikio centras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Klaipėdos lėlių teatras.

 

Švęskime Atvelykį drauge Klaipėdos senamiestyje.

 
Sveikiname
2016 Kovo 22

 
Šventėjimas
2016 Kovo 20

Nuo vasario 15 d. kviečiame apsilankyti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) eksponuojamoje dailininkės Albinos Žiupsnytės parodoje „Šventėjimas“. Atėję išvysite įspūdingus menininkės karpinius bei autentiška technika atliktus spalvingus darbus. Šventėjimas – gerumas, jautrumas, skaidrumas, tikėjimas, meilė gamtai ir žmogui – nepaprastas kūrybinis polėkis.

A. Žiupsnytės kūrybiniai užmojai platūs, ji dirba tapybos, grafikos technikomis, piešia ant šilko, keramikos, medžio ir yra surengusi ne vieną dešimtį parodų daugelyje Lietuvos miestų. Taip pat iliustruoja pasakų knygas, kurias pati ir sukuria. Menininkės darbuose vyraujančios kūrybos temos: žmogaus, Dievo ir gamtos santykis, vidinė dvasios kelionė Viešpaties Karalystės link. Autorės kuriamas menas traukia spalviniu koloritu, išraiškingomis formomis, smulkiomis detalėmis, o gėrintis kūriniais atsiskleidžia gelmė.

Maloniai kviečiame apsilankyti.

Paroda veiks iki kovo 31 d.

 
Artėjant Velykų šventei
2016 Kovo 08

 
Tradiciniai giedojimai
2016 Kovo 07

Kovo 18 d. 18.00 val. kviečiame į Tradicinių giedojimų vakarą „Giedame Žemaičių Kalvarijos kalnus“ Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10). Kartu giedoti kvies folkloro ansamblis iš Kauno „Kupolė“ (vad. Daiva Bradauskienė). Vakarą ves kunigas dr. Saulius Stumbra.

Žemaitija – etnografinis regionas, pasižymintis ne tik sava kalba ir daugybe šnekų (prokalbių), turtingas skambiomis dainomis bei ištvermingais žmonėmis. Šis regionas išlaikęs gyvas šermenų tradicijas ir neatskiriamą nuo Žemaitijos „Kalnų“ giedojimą.

Kalvarijos kalnai – tai keliasdešimties stočių, arba vietų, kryžiaus kelias, įrengtas Jeruzalės apylinkes primenančioje vietovėje. Pirmosios Kalvarijos įrengtos XV a. Ispanijoje vienuolių dominikonų rūpesčiu. Lietuvoje žymiausios yra Žemaičių Kalvarijos (20 stočių, įrengtos 1637–1639 m.) vyskupo. J. Tiškevičiaus rūpesčiu. Kalnai ne tik einami, lankant įrengtas koplyčias – vietas, bet ir namie giedami per šermenis bei mirusiųjų minėjimus, namuose ir bažnyčiose per gavėnią.

Kviečiame visus mokančius ir ne kartu giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus.

Renginys nemokamas.

 
Istoriko doc. dr. Mariaus Ščavinsko paskaita
2016 Vasario 23

2016 m. kovo 9 d. 17.30 val. kviečiame į Klaipėdos etnokultūros centrą (Daržų g. 10), kuriame Klaipėdos universiteto, BRIAI mokslo darbuotojas dr. Marius Ščavinskas ir IV kurso Istorijos programos studentas Edvardas Margelis pasidalys mintimis apie tai, kaip viduramžių lotyniškojoje raštijoje ir Kijevo Rusijos metraščiuose buvo konstruojamas įvaizdis apie pagonis.

Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crusis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltų gentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos krikščioniškoji viduramžių visuomenė suvokė, kas buvo pagonys, koks buvo galimas santykis su jais, iš kur kilo pagrindiniai pagonių, kaip nekrikštų, vaizdiniai ir kokią raidą šie vaizdiniai patyrė viduramžių raštijoje.

Pagonių vaizdinys į lotyniškąją Europos kultūrą atėjo iš Šv. Rašto, tačiau krikščioniškojoje raštijoje jis ne visada buvo neigiamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kristaus kryžiaus priešų klišė buvo būdinga kryžiaus žygių skelbėjų retorikai, kurią perėmė ir Kryžiaus karo epochoje atsiradęs Vokiečių ordinas. Jis, kovodamas su baltų gentimis, buvo suinteresuotas Baltijos rytinės pakrantės visuomenes vaizduoti išimtinai neigiamai, nors kasdienybės praktikoje būta net ir taikaus Vokiečių ordino bei baltų genčių sugyvenimo epizodų. Iš pradžių, Kryžiaus karo epochai įsibėgėjant, šv. Bernardas Klervietis ir kiti viduramžių teologai, bandydami dvasininko pamaldumą susieti su riterišku narsumu, pagonių įvaizdį suplakė su musulmonų įvaizdžiu. Kaip tik prieš tokius „pagonius“ naujieji riteriai-vienuoliai ir turėjo kovoti ne tik dvasiniais ginklais. Kuomet Vakarų Europos riterinė raštija Kryžiaus karą pradėjo vaizduoti kaip riteriško šaunumo pavyzdį, atsirado net ir teigiamų pagonių (įsi)vaizdavimo apraiškų. Antai net lietuvių kunigaikščiai pradėti laikyti krikščionių riterių kovos vertais priešininkais.

Dr. Mariaus Ščavinsko paskaitą papildys Klaipėdos universiteto Istorijos programos IV kurso studentas Edvardas Margelis, kuris papasakos apie tai, kokį Baltijos jūros rytinės pakrantės pagonių įvaizdį piešė kitos kultūrinės erdvės – Kijevo Rusios – metraštininkai.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 8 iš 40
Etnokultūros centras