Naujienos
"Tradiciniai lietuvininkių rankdarbiai. Riešinės"
2011 Sausio 20

Riešinės – tai ant riešo užmaunami megzti rankogaliai, kuriuos XIX a. pab. – XX a. pr. nešiojo ir moterys, ir vyrai, ir vaikai. Ši tautinio kostiumo detalė šiandien tapo itin populiari.

Riešinės nuo seno megztos iš vilnos ar pusvilnės ir nešiotos dėl šilumos ir puošnumo.  Klaipėdos krašte mėgtos sodrių, tamsių spalvų riešinės. Jos puoštos stikliniais karoliukais arba megztos iš spalvotų siūlų skersadryžiais ornamentais.

Klaipėdos etnokultūros centre pradedamas renginių ciklas „Tradiciniai lietuvininkių rankdarbiai“. Pirrmoji šio renginių ciklo tema – riešinės.  Praktinių užsiėmimų lankytojai susipažins su riešinių mezgimo ir nešiojimo tradicija, ornamentika, mezgimo technika, pradės megzti riešines.

Užsiėmimai vyks ketvirtadieniais 17.00 val.

Renkamos 2 grupės: sausio 27 d. ir vasario 3 d;

                                                                                                         vasario 10 d. ir 17 d.

 

Būtina registracija tel. 8-46-310022;

 
Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių
2011 Sausio 04

 

Sausio 14 d. 16 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) pristatoma Humanitarinių mokslų daktarės docentės Nijolės Strakauskaitė naujausia knyga “Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių” ir atidaroma to paties pavadinimo istorinių nuotraukų ir atvirukų paroda, vizualiai atskleisianti Kuršių nerijos kultūros ir gamtos kraštovaizdžio sąsają bei kaitą. Renginyje dalyvaus knygos autorė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, recenzentai - doc. dr. S. Pocytė, doc. dr. A. Baublys. Vakaras skiriamas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti.

Knygoje “Kultūros kraštovaizdis prie kuršių marių” analizuojama kultūros kraštovaizdžio istoriniame Rytų Prūsijos regione problema, paliečiant ir tapatybės raiškos formas. Dėmesys koncentruojamas į Prūsų Lietuvos kultūros raidos XIX – XX a. aspektus ir kraštovaizdžio, kurio dominantė – Kuršių marios, svarbą kultūrinės tapatybės modeliams. Šia knyga bandoma perprasti prie Kuršių marių šimtmečiais gyvenusių žmonių būties šifrą. Dr. Nijolės Strakauskaitės nuomone, drastiškai kintantis Kuršių nerijos kraštovaizdis implikavo čia gyvenusiems kovos dėl išlikimo, nuolatinės įtampos, keliamos įvairių gamtos stichijų apraiškų, poveikį jų kultūrinei tapatybei.

Knygos autorė pastebi, kad XIX amžius pasižymėjo dinamiška Kuršių nerijos kraštovaizdžio kaita, kuri buvo susijusi su didelio masto šio pusiasalio apželdinimo darbais. Išryškinant Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumą ir etninį savitumą, didelę reikšmę turėjo Nidos dailininkų kolonijos atstovų darbai, kuriuose užfiksuoti kurėnai, žvejų apranga, kapinės, buities detalės ir kita.

XIX a. pabaigoje išpopuliarėjusi fototechnika įgalino suvokti, jog kraštovaizdis prie Kuršių marių atsiskleidžia ne „grynu“ pavidalu, t.y. ne vien gamtos nuotraukose, - kartu buvo fiksuojami toje gamtoje gyvenantys ir dirbantys žmonės (žvejai, vasarotojai, ūkininkai, miestiečiai). Žvelgiant į šimtmečio senumo ar vėlyvesnes nuotraukas , akivaizdu, kad kraštovaizdžio esmę perteikia atitinkami kultūriniai artefaktai (laivai, namai, darbo įrankiai, bažnyčios, kapinės, uostai, navigaciniai įrenginiai ir kt.) Neringos istorijos muziejaus inicijuotoje parodoje “Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių” eksponuojamos XIX a. – XX a. pr. istorinės nuotraukos ir atvirukai padės atskleisti savito Lietuvos kampelio – Kuršių nerijos -  kultūros ir gamtos kraštovaizdžio sąsają bei palies kai kuriuos kultūrinės raidos aspektus.

Parodą Etnokultūros centre bus galima aplankyti iki vasario 18 d.

 
Klaipėdiečiai audžia advento juostą
2010 Gruodžio 07

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centre klaipėdiečiai advento vakarais susėda austi ADVENTO JUOSTĄ. Pernai advento metu numezgę net 26 m. ilgio raudoną šaliką, šiemet ėmėsi sudėtingesnio užsiėmimo – audimo, kur svarbu ne tik pats procesas, bet ir tai, kokie ornamentai randasi, bei ką jie reiškia.

Lietuvininkų  šimtaraštės juostos stebina savo grožiu. Tačiau  išlieka nuojauta, kad tai ne vien tobulas  grožis, spalvos ir ornamentų  subtili dermė, bet ir užrakinta žinia, pasakojimas, paslaptingais simboliais išraitytas. Kokią prasmę anksčiau turėjo įausti „žalčiukai“‚“varlytės“, eglutės, kryželiai, rombai, širdelės, trikampėliai, roželės, žirgeliai  ir kt? Šie ženklai byloja apie itin senus mūsų protėvių kultūros klodus, savitą pasaulėžiūrą bei suvokimą. Mūsų dienas pasiekę simboliai – tarsi protėvių laiškai, kurių turinys – mums paslaptis. Tačiau bandyti šią paslaptį įminti – verta.

Etnokultūros centre vykstančių užsiėmimų metu dailininkė E. Matulionienė supažindina su  juostų ornamentų simbolika, audimo technika. Gal kam trūksta ramybės, šviesos, gerovės, žinojimo, o gal kas tikisi atrasti gyvybės šaltinį... Kiekvienas gali pasirinkti savo ženklus, atspindinčius troškimus, siekius, viltis bei  juos, kaip linkėjimus miestui,  įausti į klaipėdiečių ADVENTO JUOSTĄ.

Gruodžio 18 d. 16 val. Kultūrų komunikacijų centro ir Etnokultūros centro organizuojamos Kalėdinio stebuklo šventės metu, vyksiančios Meno kieme (Daržų g. 10),  ši juosta atgis. Ji prakalbins kalėdinį varpą. Šio varpo skambesys praskaidrins mintis bei padės išsipildyti tyriausiems, nuoširdžiausiems klaipėdiškių troškimams bei viltims.

Užsiėmimai „Audžiame advento juostą“ vyks gruodžio 7 d., 10 d., 14 d., 17 d. 16.00-18.00 val., 18 d. 15.00- 16.00. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g.10). Ves dailininkė  E. Matulionienė.

 
Tradiciniai giedijimai. M. Valančiaus laikų giesmės
2010 Lapkričio 25

Etnokultūros centre gruodžio 4 d. 15.00 val. vyks tradicinių giedojimų popietė. Programą „M. Valančiaus laikų giesmės“ klaipėdiečiams dovanoja Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“ (vad. Z. Baniulaitytė, D. Šeduikienė). Vakara ves kunigas Saulius Stumbra.

Per Adventą ir Kalėdas ne visada jaukiai pasijuntam dainuodami dzūkiškas kalendorines dainas. O ką dainuodavo kituose regionuose? Pavyzdžiui, žemaičiai turi kitą šaltinį iš kurio dvasinės stiprybės sėmėsi per tamsų advento metą. Tai Šventos giesmės. Populiarios XIX a. ir dar aptinkamos šiandien  giesmės iš ,,Kantičkų“ ir ,,Aukso altoriaus“.  Dar ne vienuose namuose galima atrasti šių senų giesmynų nuo vyskupo Motiejaus Valančiaus laikų. Jie labai saugomi ir perduodami iš kartos į kartą. Motiejui Valančiui lenkiame galvas, jog gelbėdamas lietuvišką žodį, kovodamas prieš protestantizmą ir stačiatikybę didžiulėmis savo pastangomis leido giesmynus, kur dėjo giesmes ”kurias ne vienas jau moka isz galvos; priduriau dar keletą naujų giesmių, kurias vilus patiksiant giedotojams” (pratarmė Kanticzkų, 1862). Į tuos geismynus patekdavo iš lenkų, lotynų kalbų verstos giesmės, bet buvo ir autentiškų lietuvių autorių kurtų, kurių vardai mūsų dienų, dėja, nepasiekė.

Palangos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Mėguva“ prieš metus sumanė visuomenei parodyti, ką  yra užrašę adventiško ir kalėdiško Palangos apylinkėse.  Šiemet tą savo kraitelį papildė ir kviečia į tradicinių giesmių vakarą, kur  kunigo Sauliaus Stumbros vedami kartu su klaipėdiečiais keliaus senolių giesmių pažinimo keliais.  Skambės  adventinės giemės iš ,,Kantičkų“ ir ,,Aukso altoriaus“. Šventas giesmes paįvairins liaudiški ,,Senovės berneliai“ – tai dainelės-giesmelės biblijiniais tekstais – bei blukvilkių pasveikinimo dainelės. Visos šios giesmės senos ir neabejotinai siekiančios vyskupo M. Valančiaus laikus, apipintos vingriais barokiniais poetiniais puošnumais, pripildytos nebevartojamais žodžiais, žodeliais.

 
ADVENTO RENGINIAI
2010 Lapkričio 25

 
LAIKO TILTU Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ
2010 Lapkričio 24

 
Mokslo populiarinimo seminaras „LAIKO TILTU Į MAŽĄJĄ LIETUVĄ“
2010 Lapkričio 19

Mokslo populiarinimo seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“

2010 lapkričio 30 d.

Klaipėdos Etnokultūros centras (Daržų g. 10)

 

PROGRAMA


15. 00 Skaitomas 1918 m. Tilžės akto tekstas

15. 05 Sveikinimo žodis


Pranešimai

 

Rima Auštrienė Tilžės akto signataro E. Jagomasto veikla.

Rokas Kraniauskas Nauji kuršių gyvenviečių atradimai Palangos botanikos parke.

Audronė Kaukienė Kaip dėkojo senieji prūsai?

Letas Palmaitis Eksperimentinė prūsų kalba:pasiekimai ir perspektyvos.

 

Kavos pertraukėlė

16 15 – 16 30


Kristina Abelkytė Skepeta – lietuvininkių tapatybės ženklas (remiantis I. Simonaitytės kūryba).

Dainius Elertas Kelios Drevernos praeities mįslės.

Egidijus Bacevičius Poledinė baudomoji žvejyba Kuršių mariose XIX - XX a.: žūklės eiga, žodinis ir daiktinis paveldas.

Arvydas Urbis Mažosios Lietuvos riba su Didžiąja Lietuva ir Lietuvoje.

 

Diskusijos

 

Rengėjai: Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

 
Pristatomas leidinys "Pavėjui aš dainavau"
2010 Lapkričio 12

Klaipėdos etnokultūros centre lapkričio  18 d.   18 val. pristatomas Latvijos etnografų ir Šventosios kuršių bendruomenės sudarytas leidinys "Pavėjui aš dainavau". Jis unikalus  tuo, kad apima ne vieno dešimtmečio folkloro medžiagą, surinktą Šventosios apylinkėse, kur nuo seniausių laikų gyvenama kuršių palikuonių - latvių ir žemaičių.

 

 

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 38 iš 40
Etnokultūros centras