Naujienos
Advento vakaras "Ir pasidarė dideli dyvai...."
2011 Gruodžio 13

Klaipėdos etnokultūros centras kasmet advento metu klaipėdiečus pakviečia vis kitai bendrai veiklai. Šiemet kelios dešimtys miestiečių sudalyvavo akcijoje „Augink sodą“, kurios metu suvertas įspūdingo dydžio šiaudinis sodas. Tautodailininkė Margarita Macijauskienė, vadovavusi kūrybiniam procesui džiaugiasi, kad klaipėdiečiai labai aktyvūs, smalsūs, kūrybingi ir geranoriški. Juk  sodus kurti galima tik su geromis mintimis, kitaip šiaudas lūžta, siūlas susipainioja – ir tenka pradėti iš naujo. Klaipėdiečiams „užauginti“ sodą sekėsi puikiai, o rezultatas džiugina ne tik akį, bet ir širdį. Belieką didįjį Klaipėdos sodą apdainuoti ir atlikti pakabinimo ritualą.

Gruodžio 17 d., šeštadienį,  16 val. Etnokultūros centre vyks advento vakaras, kurio metu klaipėdiečių suvertas sodas bus perduotas Klaipėdoje statomam Šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Šis centras rūpinsis vėžiu sergančiųjų ir jų artimųjų dvasine stiprybe, atkreips   visuomenės dėmesį į dvasines ir psichologines vėžio sukeliamas problemas. Tikėkime, kad šiuose dvasinės pagalbos namuose besisukdamas Klaipėdos sodas skleis gerą energiją, suteiks harmonijos,  primins dangišką sodą ir idealią pasaulio tvarką, kuo lietuviai nuo seno tikėjo.

Vakaro nuotaiką kurs Etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vad. Jolita Vozgirdienė ir Alvydas Vozgirdas), pristatysiantis naujai parengtą programą „Ir pasidarė dideli dyvai“. Joje išvysime senųjų advento apeigų interpretacijas, išgirsime tik šiam metų laikui skirtų dainų-LELIUMŲ-giedojimą, pasaulio sutvėrimo mitus. Kad balti ir švarūs artėjančias šventes pasitiktume, išvelėsim per metus pajuodusį žmonių gyvenimą, užšalusių ežerų takais ateisime prie apeiginio Kūčių stalo, virš kurio suksis auksaspalvis sodas, gimęs nešti darną ir gėrį.

 

 
Advento pašnekesiai
2011 Gruodžio 07

Klaipėdos etnokultūros centras norinčius giliau suprasti artėjančių švenčių esmę gruodžio 7, 14, 21 dienomis kviečia į pokalbių vakarus „Advento pašnekesiai“ su etnologe Valerija Jankūnaite.

Prasidėjęs adventas daugeliui skirtingai suprantamas. Pats žodis “adventas” atėjęs iš lotynų kalbos ir reiškia artėjimą atėjimą. Tad kas gi artėja? Vakarėliai su Kalėdų seneliu? Dovanų dalijimo metas?  Metinė puota? “Advento” sąvoką  vis labiau užgožia  “kalėdinės nuolaidos”, „išpardavimai“ ir kitos prekybininkų pagundos. O jos ne tik adventą, bet ir didžiąsias žiemos šventes, ypač tradicinės kultūros stokojančiam žmogui, paverčia blizgančiu šou.

Etnologės V. Jankūnaitės manymu, svarbiausia – nesileisti, kad švenčių laukimas ir šventimas būtų nulemtas viliojančios ir gundančios aplinkos. Svarbu suvokti, kokius esminius dalykus žmogus turi suprasti ir atlikti, kad šventė būtų sava. Kokias tradicijas savo vaikams perduos emigravęs lietuvis, jei dar gyvendamas savo šalyje gyveno ir šventė pagal „primestas“ madas, nevertinęs tradicijų savasties. Tad jauni ir seni, sėslūs ir migruojantys kviečiami daugiau sužinoti adventą, artėjančias Kūčias ir Kalėdas.

 

Gruodžio 7 d. 17.00 val.

ADVENTO PAŠNEKESIAI“. Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie advento, žiemos švenčių papročius, namų puošmenų gaminimas (karpiniai, medžiaginiai angeliukai).

 

Gruodžio 14 d. 17.00 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)

ADVENTO PAŠNEKESIAI“. Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie Kūčių stalo ruošimą, Kalėdų valgius.

 

Gruodžio 21 d. 17.00 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)

ADVENTO PAŠNEKESIAI“.

Pokalbis su etnologe Valerija Jankūnaite apie advento laikotarpio, Kūčių vakaro burtus, žvakių liejimas.

 
Paroda 'Kai įkvepia tradicija"
2011 Lapkričio 25

Gruodžio 2 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaroma Klaipėdos regiono moterų tradicinių rankdarbių paroda „Kai įkvepia tradicija“.

Šioje parodoje  eksponuojami pripažintų regiono tautodailininkių darbai bei tradiciniai rankdarbiai,  kurti darbščių ir gabių klaipėdiečių. Čia galėsite pamatyti Valerijos Jurevičienės siuvinėtus delmonus, Ritos Lygutienės  megztas pirštines, Vincės Plentienės austas staltieses ir lovatieses, Margaritos Macijauskienės vertus šiaudinius sodus, Onos Matulionytės austas juostas, Klaipėdos universiteto studenčių - Vidos Kasparavičiūtės, Linos Prončatovaitės, Simonos Jefišovos, Gintarės Banionytės,  Živilės Kubiliūtės, Vitalijos Simonaitytės, Simonos Lukauskaitės -  bei jų dėstytojos dailininkės Elenos Matulionienės kurtus darbus.

Dalis eksponatų atrinkti iš  Etnokultūros centro tautinių kostiumų kolekcijos – tai tautodailininkės Astos Vandytės siuvinėtos drobulės, pintas jaunamartės kykas, Laimos Pivorienės ir Vilmos Miškelienės siuvinėtos skarelės, marškiniai, moteriška sermėga,  Irenos Armonienės megztos riešinės,  Audronės Česnauskienės megztos kojinės ir kt.

Paroda veiks iki 2011 m. vasario 10 d.  Ją aplankyti galima nemokamai.

 
Svečiuose - latvių kino garsenybė
2011 Lapkričio 10

Lapkričio 19 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Latvijos Nepriklausomybės dienai skirtą vakarą, kurio metu bus rodomas latvių kino įžymybės Janio Streičio režisuotas meninis filmas „Rudolfo palikimas“. Renginyje dalyvaus pats režisierius Janis Streičas, švenčiantis 75-mečio jubiliejų, bei Latvijos Respublikos ambasadorius  J.E. dr. Martinis Virsis. Vakarą ves prof.  dr. Dalia Kiseliūnaitė.

Renginys nemokamas

Mūsų broliai latviai Latvijos Nepriklausomybės dieną švenčia lapkričio 18 d. Šiai dienai paminėti Klaipėdos Etnokultūros centras, Klaipėdos universitetas kasmet organizuoja įvairius latvių kultūrai skirtus renginius - tautodailininkų parodas, leidinių pristatymus, folkloro vakarus, skaitymus, koncertus  ir kt. Šiemet Etnokultūros centras kviečia į Latviją garsinančio filmo „Rudolfo palikimas“ (rež. Janis Streičas) seansą bei susitikimą su garbingais svečiais: garsiausiu latvių kino režisieriumi, scenaristu, rašytoju ir tapytoju Janiu Streiču bei Latvijos Respublikos ambasadoriumi J.E. dr. Martiniu Virsiu.

Janis Streičas kino pasaulyje įžymybe tapo dar sovietmečiu (lietuvių žiūrovui pakaktų paminėti televizijos filmą „Teatras“ su Vija Artmane ir Ivaru Kalniniu, „Svetimos aistros“, „Rudens rožės“). Menininko kūrybinėje biografijoje – daugiau nei 20 filmų. Pats režisierius geriausiu kūriniu laiko filmą „Svetimos aistros“, o didžiausios žiūrovų meilės sulaukė „Joninių nakties spalvos limuzinas“ „Teatras“ ir  „Žmogaus vaikas“. Pastarasis, apdainuojantis gražiausias žmogiškumo apraiškas, pastatytas režisieriaus gimtąja latgalių kalba, apdovanotas ne viename tarptautiniame festivalyje (Apdovanojimas 1992 m. Sanremo festivalio autorinių filmų kategorijoje, Vatikano apdovanojimas "Beato Angelico per L'Europa" ir kt.).  Filmo „Rudolfo palikimas“ premjera Latvijoje vyko 2010 m.. Nepaisant šiurpinančios finansinės krizės, bilietai į šį filmą buvo tiesiog graibstyte graibstomi, o prie visų šalies kino teatrų ir kultūros namų šaltą 2010 metų žiemą driekėsi eilės. Tokio  kūrinio populiarumo šiais laikais galėtų pavydėti kiekvienas kino kūrėjas. Kodėl – suprasite patys, pamatę šį filmą, kuris  Etnokultūros centre bus rodomas su  lietuviškais subtitrais.

Lietuva Janiui Streičui – ne tik kaimynų žemė, kurioje daug kolegų ir draugų. Su ja kino meistrą sieja ir šeimos ryšiai - duktė Viktorija Streiča yra Kauno Muzikinio teatro dainininkė, o žmona kilusi iš Dzūkijos, kur menininkas leidžia vasaras, semdamasis kūrybinio įkvėpimo, ypač savo dailės darbams.

 
Akcija AUGINK SODĄ
2011 Lapkričio 05

 
Nešyklės: senosios tradicijos ir šiandienos praktikos
2011 Spalio 27

 

Lapkričio 5 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks pokalbių popietė „Nešyklės: senosios tradicijos ir šiandienos praktikos“. Renginio viešnios - folkroko grupės „Atalyja“ vokalistė, etnologė Audronė Daraškevičienė bei  Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro besilaukiančiųjų mokyklėlės lektorė Rima Kurtinaitienė.

Lietuvoje vis labiau populiarėja nešyklės. Jos plinta kartu su vaikų nešiojimo filosofija, kurios šalininkai teigia, kad kūdikiui yra būtinas fizinis kontaktas su jį globojančiu žmogumi, o pirmaisiais gyvenimo metais dažniau ir ilgiau nešiojami kūdikiai auga ramesni, labiau pasitikintys savimi, savarankiškesni.  Kiek ir kaip buvo nešiojami kūdikiai lietuviškojoje tradicijoje? Kodėl gatvėje sutiktos bobutės nešyklėmis pasipuošusias jaunas mamas dažnai palydi pasipiktinimo kupinomis pastabomis? Į šiuos klausimus bandysime atsakyti kartu su etnologe Audrone Daraškevičiene, tyrinėjančia lietuviškąją kūdikių priežiūros kultūrą.  Antroji vakaro dalis – praktinė. Intensyvaus kūdikių nešiojimo filosofijos šalininkė, viena iš Prieraišiosios tėvystės centro Vilniuje įkūrėjų, Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro besilaukiančiųjų mokyklėlės lektorė Rima Kurtinaitienė mokins, kaip išsirinkti tinkamą nešyklę vieno ar kito amžiaus vaikeliui, kaip ją greitai ir patogiai užsirišti. Bus galima išbandyti įvairių tipų nešykles.

 
Svečiuose - iškili Lietuvos etnologė prof. I. R. Merkienė
2011 Spalio 27

Lapkričio 3, 4 dienomis Klaipėdos etnokultūros centre svečiuosis iškili Lietuvos etnologė prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, skaitysianti klaipėdiečiams paskaitą apie tradicinius krašto rankdarbius, bei pakviesianti pokalbiui apie mirties, laidojimo papročius, Vėlinių tradicijas.

Profesorės Irenos Reginos Merkienės mokslinį kraitį sudaro gausybė darbų. Šešios monografijos, šimtai mokslinių straipsnių leidiniuose, keturi metodinių priemonių rinkiniai, pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose, sukurtos etnologų mokyklos Lietuvos istorijos institute, Vytauto Didžiojo universitete – tik dalelė, to, ką mokslininkė yra nuveikusi. Pagrindinės I. R. Merkienės tyrinėjimų sritys - kaimo kultūra, papročių bei tikėjimų sandara ir simbolika, kultūros tapatumo universalių savybių ir lokalinės specifikos analizė.

Daug dėmesio savo darbuose mokslininkė yra skyrusi Klaipėdos kraštui. Rankdarbių mylėtojos neapsieina be I. R. Merkienės, kartu su Marija Pautieniūte-Banioniene, išleistos knygos “Lietuvininkų pirštinės” bei įvairiuose leidiniuose publikuotų straipsnių. Tradicinių lietuvininkių rankdarbių tyrinėjimų įžvalgomis profesorė dalinsis lapkričio 3 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10), skaitydama paskaitą „Tradiciniai lietuvininkių rankdarbiai ir našysta“.

Lapkričio 4 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) vyks renginių ciklo „Tradicija ir mes“ pokalbių vakaras „Baltiškoji ir krikščioniškoji tradicija mirties akivaizdoje“, kuriame dalyvaus profesorė Irena Regina Merkienė ir kunigas Saulius Stumbra.

 
Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblio "Gervelė" koncertas
2011 Spalio 14

Spalio 20 d. 18 val.  Klaipėdos etnokultūros centre  (Daržų g. 10, Klaipėda) svečiuosis Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblis “Gervelė” (vad. E. Šalkauskienė), džiuginsiantis klaipėdiečius žemaitiška programa “Vuo kas ėš tuo kalna”.

„Gervelės“ dainininkai be liaudies dainos neįsivaizduoja savo kasdienio gyvenimo. Tradicinio dainavimo gyvastis daugeliui įskiepyta  nuo pat vaikystės.  Tad nenuostabu, kad ansamblyje nereikia dainavimo mokytis iš natų -  didžiąją “Gervelės” repertuaro dalį sudaro iš  tėvų, senelių išmoktos dainos.  Tiek prieš dvi dešimtis metų, kai ansamblį subūrė  D. Brazdeikienė, tiek dabar, vadovaujant E. Šalkauskienei,  kolektyvą vienija meilė folklorui ir draugiški tarpusavio santykiai, bendruomeniškumas. „Mums sutrukdyti ateiti į repeticiją gali tik operacija“,- užtikrintai teigia ansamblio entuziastai.

„Gervelės“ kolektyvas yra nuolatinis respublikinių dainų švenčių bei įvairių tarptautinių folkloro festivalių dalyvis. Ansamblis yra parengęs programas:  „Dainos apie gamtą", „Pakeliou į Meigalių dvarą", „Aš pamilau lauko gėlę". Paskutinioji programa „Vuo kas eš tuo kalna“, kurią įvertinti galės ir klaipėdiečiai, dedikuota „Gervelės“ ansamblio veiklos 20-mečiui.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 34 iš 40
Etnokultūros centras