Naujienos
Nerijos forto istorija laiko juostoje
2012 Kovo 01

 

Kovo 15 d. 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10, Klaipėda) kviečia į istoriko Dainiaus Elerto paskaitą „Nerijos fortas laiko juostoje“.

Nerijos fortas, kuriame įsikūręs Lietuvos jūrų muziejus, yra vienintelis toks XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo objektas Lietuvoje. Sunku net įsivaizduoti, kad čia, kur dabar linksmai nardo ruoniai ir pingvinai, prieš kelis dešimtmečius marširavo kareiviai... Pasak istoriko Dainiaus Elerto, kariniais įtvirtinimais Kopgalyje siekta apsaugoti Klaipėdos uostą nuo netikėto priešo įsiveržimo iš jūros pusės. Jie užkirto galimybę priešui išlaipinti desantą Nerijoje ir pulti Klaipėdos miestą iš mažiau saugomos marių pusės. Dainius Elertas paskaitos klausytojams žada detaliai atskleisti šios jūrinės tvirtovės, o kartu ir prie jos atsiradusio Kopgalio kaimo istoriją.

Nerijos fortas pradėtas statyti 1865 metais, tačiau dar statybos metu buvo suprasta, kad kaip gynybinis įrenginys jis nėra veiksmingas. 1897 metais vokiečių kariškiai demontavo Nerijos forto patrankas ir perdavė patalpas civiliams, juose buvo įrengti sandėliai, centriniame redute apsigyveno uosto tarnautojų, mokytojų, samdomų darbininkų šeimos. Pirmojo pasaulinio karo metu forte nuo carinės Rusijos armijos slėpėsi miestiečiai. 1923 metais Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, forto redute apgyvendintos šeimos, buvo įsikūrę Lietuvos jūrų skautai, vasaras leido Kauno aukštesniosios technikos mokyklos laivininkų skyriaus kursantai. 1939 metais Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Nerijos fortas vėl atiteko kariškiams -  tvirtovėje buvo laikoma priešlėktuvinės gynybos pajėgų amunicija. 1945 metais atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino fortą. 1945 m. sausio 30 dieną apgriautą tvirtovę užėmė Raudonoji armija ir iki pat 1975 mеtų Nerijos fortas buvo civiliams uždraustoje pasienio zonoje. 1975 metais prasidėjęs tvirtovės atkūrimas baigėsi 1979 metais, forte įkūrus Jūrų muziejaus ekspozicijas.

 
UŽGAVĖNĖS
2012 Vasario 09

 
Visi į Užgavėnes
2012 Vasario 08

Užgavėnės – spalvingiausia ir siautulingiausia žiemos šventė – žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Panaši šventė vasario mėnesį švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Įžymieji karnavalai Venecijoje, Rio de Žaneire, Panamoje ir kitur – tai Užgavėnių atgarsiai. Lietuviškos Užgavėnės taip pat neįsivaizduojamos be persirengėlių karnavalo. Žydų, čigonų, vengrų, ubagų, arklių, meškų, ožių, gervių, velnių, raganų, giltinių ar kitokiomis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypia, krečia pokštus, muzikuoja, dainuoja, triukšmauja, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus.

Klaipėdos krašte Užgavėnių persirengėlių tradicija labiausiai nunyko, mat Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių norminiais potvarkiais. Vienu tokiu norminiu potvarkiu XVII a. buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos...

Mūsų laikų šventės  panašių apribojimų nebeturi, tad TEGYVUOJA UŽGAVĖNIŲ KARNAVALAS!

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras kviečia visus - organizuotai ar pavieniui - dalyvauti Klaipėdos Užgavėnių šventėje.

Vasario 19 d. 14.00 val. visi persirengėliai kviečiami susirinkti prie Neringos skulptūros (tarp Kulių Vartų g. ir Taikos pr.).  Prašome su savimi pasiimti terkšlių, lazdų, būgnų, skrabalų, žvangučių ir kitų triukšmą keliančių priemonių.

Visiems persirengėliams susirinkus, pajudės triukšminga eisena į Etnokultūros centro kiemus (Vežėjų g. 4, Daržų g. 10), kur vyks  Užgavėnių linksmybės - čigonų, žydų ir ubagų monai, velnių ir raganų baidynės, žirgų lenktynės, gervių peštynės, meškų maurojimas, blynų vartaliojimas, šiupinio maišymas, Lašininio kapituliacija, Kanapinio inauguracija ir Morės kremavimas.

Dalyvaus tautiška kapelija „Sutaras“ (Vilnius), Klaipėdos miesto ir rajono folkloro ansambliai.

Užsigavėsi – nesigailėsi!

Oganizuotų  persirengėlių grupių (grupėje ne mažiau 10 asmenų) laukia padėkavonės  ir prizai. Kviečiame registruotis tel. 8-46-310022

 
„LIETUVIŲ TAUTOSAKOS KŪRINIŲ PRASMĖS“
2012 Sausio 31

Vasario 3 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks prof. habil dr. Bronislavos Kerbelytės monografijos  „LIETUVIŲ TAUTOSAKOS KŪRINIŲ PRASMĖS“ pristatymas Klaipėdos visuomenei. Renginyje dalyvaus knygos autorė prof. habil dr. B. Kerbelytė, recenzentai dr. Radvilė Racėnaitė, prof. dr. Rimantas Balsys.
„Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“  -  mėginimas pristatyti lietuvių tautosakos kūrinių – ypač pasakų ir sakmių – semantikos, jų raidos ir pačios sakytinės tradicijos pokyčių tyrinėjimą. 2011 m. pabaigoje išleista monografija prof. habil. dr. Bronislava Kerbelytė tarsi grąžina skolą lietuvių tradicine kultūra besidomintiems skaitytojams, kuriems sunkiai pasiekiami autorės straipsniai – o jų nemažai paskelbta ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Rengiant šią knygą, panaudoti 1990–2009 m Lietuvoje ir užsienyje publikuoti straipsniai, remtasi ir ankstesnėm publikacijom, papildant naujai atrastais duomenimis.
Knyga skirta labai plačiam ir įvairiam skaitytojų ratui tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Studentams, besigilinantiems į fokloristikos, etnologijos problemas, – puiki mokymosi priemonė; mokytojams ir dėstytojams – geras pagalbininkas, perteikiant žinias apie lietuvių pasakojamosios tautosakos žanrus, jų struktūrą ir semantiką; visiems kitiems – išmintingas vadovas, padėsiantis praverti slėpiningą pasakų, sakmių, legendų prasmių pasaulį, pagelbstintis ieškoti ir rasti šiuose kūriniuose slypinčios išminties, darnos savyje, darnos su gamta ir žmonėmis, o radus  - dalintis su kitais ir šitaip tobulėti.

 
Norintiems pasigaminti užgavėnių kaukę
2012 Sausio 24

Klaipėdos etnokultūros centras ragina sukrusti ir pradėti ruoštis Užgavėnėms. Vaikai ir suaugusieji, norintys išmokti pasigaminti Užgavėnių kaukes, susipažinti su šventės tradicijomis kviečiami į projekto „Tradicija šeimai“ dviejų dienų edukacinius užsiėmimus - sausio 27-28 d., vasario 3-4 d., 10-11 d.
Senovės išmintis byloja, kad jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi. O kaip gi švęsi be išskirtinio šventės atributo – kaukės. Ją pasigaminti reikia taip, kad nebūtum pažintas bei atitiktum pasirinkto personažo charakterį – nepakanka ant veido užsimaukšlinti „kažkokią“ kaukę.  Senovėje kaukės buvo gaminamos iš medžio, žievių, seno kailio, vėliau - ir iš popieriaus. Šiandien išpopuliarėjo papje maše technika, kuria galima sukurti tradicinių Užgavėnių personažų – žydo, čigono, ubago, daktaro, velnio, raganos, ožio, meškos ir kt.-  kaukes.
Etnokultūros centro dirbtuvėlėse (Daržų g. 10) kaukių gaminimo užsiėmimai vyks  penktadieniais 16.30 val. ir šeštadieniais 10.00 val. Dviejų užsiėmimų metu dalyviai papje maše technika pasigamins pasirinkto personažo kaukę. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkė Audronė Adomavičienė. Reikalingomis priemonėmis pasirūpins organizatoriai.
Dviejų užsiėmimų kaina - 20 Lt. Išankstinė registracija tel. 8-46-310022.

 
GRABNYČIOS, ŠV. BLAŽIEJUS, ŠV AGOTA LIAUDIES TRADICIJOJE
2012 Sausio 19

Klaipėdos etnokultūros centras sausio 29 d. 14.00 val. kviečia į pokalbių popietę “Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje” su etnologe Gražina Kadžyte. Renginio metu bus liejamos žvakės, kvepės kepama duona.


Vasario mėnuo jau šaukiamas vasariškos nuojautos vardu, tačiau per jo šalčius bei pūgas dar labai reikia saugoti save pačius ir būstus, kuriuose glaudžiamės. Jau pasirūpinome pirmąją šių metų apsaugą - +K+M+B - Trijų Karalių ženklą ant durų. Bet ar jo pakaks?
Grabnyčių žvakės saugo nuo žaibo ugnies ir perkūnijos trenksmo. Palydi kelionėje į Amžinąją Tėviškę. Gal jos pajėgios Išsklaidyti tamsą  ir mūsų kasdienybėje?
Šventosios Agotos ugnis -  prisijaukinta, įkurdinta namų židinyje, atiduota į moters, gerosios vaidilutės, rankas, per kurias ateina duona mūsų kasdieninė. Be to - Šventosios Agotos pašventinta duona sulaiko kerštingąsias gaisro ugnis. Apie tai daug pasakota, o ir dabar dar atsiranda liudininkų, mačiusių jos nepaprastas galias. Šios duonos motinos įdėdavo į kišenę išlydimam į karą ar į platų pasaulį vaikui. Dabartinės močiutės kartais kukliai įdeda trupinėlį į automobilio dėtuvę - kad nors jis apsaugotų kelyje.
Tarp šių dviejų – Grabnyčių ir šv. Agotos- dienų kukliai įsiterpia gerokai primirštas šventasis Blažiejus, bandantis padėti mums atsilaikyti prieš dažniausiai kankinančias peršalimo - kaklo ir gerklės - ligas. Kadaise pas jį eita su linų pluoštais ir eglių šakelėmis. Kodėl?
Pasikalbėkime, pasidalinkime savaisiais potyriais ir girdėta bei skaityta išmintimi popietėje „Grabnyčios, šv. Blažiejus, šv. Agota liaudies tradicijoje”.
Gražina Kadžytė



Renginys vyks Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10)
Nemokamai

 
EINAM UŽGAVĖNIAUTI
2012 Sausio 19

Etnokultūros centras  kviečia 5-9 klasių moksleivių grupes į edukacinius renginius  “EINAM UŽGAVĖNIAUTI!”.

Tai linksmos ir nuotaikingos etninės kultūros pamokos, kurių metu dalyviai išsamiai susipažins su  Užgavėnių šventės papročiais, bus galima apžiūrėti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, užsidėti  patikusio personažo kaukę bei ją „prakalbinti“. Moksleiviai išgirs daugybę oracijų , išmoks „ubagų“ giesmių ir erzinimų, šokių, žaidimų ir kitų triukšmingų dalykų, tinkančių Užgavėnėms.  
Renginiai „Einam Užgavėniauti“ vyks vasario 7, 8, 9, 13, 14 d. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) 11.00 val. ir 13.00 val. (laikas gali būti derinamas)
Kviečiame registruotis tel. 8-46-310022
Kaina vienam asmeniui 5 Lt.

 
Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis "Kuršiukai" laukia naujų narių
2012 Sausio 16

Vaikų folkloro kolektyvas "Kuršiukai" formuoja naują dainuojančių ir šokančių vaikų grupę. Kviečiame vaikus, kurie nori išmokti tradicinių šokių, žaidimų, smagių liaudies dainų, susirasti draugų.

Dalyvių amžius nuo 6 iki 12 m.


Tapk "Kuršiukų" nariu, nes:
smagiai ir prasmingai leisi laisvalaikį,
pakeliausi po Lietuvą ir užsienio šalis,
daug sužinosi apie etninę kultūrą,
dalyvavimas ansamblyje Tau nieko nekainuos.



Pirmas susitikimas planuojamas sausio 27 d.
Daugiau informacijos: tel. 8 613 76919 arba el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai .

 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 33 iš 40
Etnokultūros centras