Naujienos
Dokumentiniame filme „Klemukas“ įamžintas iškilus kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas
2012 Gegužės 08

Gegužės 16 d., trečiadienį,  18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į dokumentio filmo „Klemukas“ pristatymą ir susitikimą su filmo herojumi - kraštotyrininku, Upynos liaudies amatų muziejaus įkūrėju, kryždirbiu Klemensu Lovčiku. Renginį ves filmo režisierius Jonas Tilvikas.

Klemensas Lovčikas (g. 1937 m.) daugiau kaip keturias dešimtis metų atidavė krašto kultūros puoselėjimui. Kraštotyra Klemensą suviliojo dar paauglystėje, kai jis pradėjo rinkti įvairiausių pavidalų akmenis. Šį savo pomėgį jis šmaikščiai vadina „akmenlige“. Nuo mažumės pamėgta medžio drožyba, kalvystė, muzikos instrumentų meistravimas žavi kraštotyrininką iki šių dienų.  Neišblėso ir aistra keliauti po kaimus, bendrauti su žmonėmis,  ir rinkti senienas, folklorą.  K. Lovčikas  surinko apie 3500 eksponatų, užrašė daug žemaitiškų pasakojimų, garsių šio krašto žmonių gyvenimo istorijų, Upynos apylinkėms būdingų senovinių apeigų aprašymų, priežodžių, patarlių. Klemensas Lovčikas yra parašęs apie 20 kraštotyrinių darbų, paskelbė eilę straipsnių apie Upynos apylinkėse gyvenusius kryždirbius, dievdirbius ir jų neįkainuojamus eksponatus. Surinko per 6000 vienetų skaidrių ir fotonegatyvų kraštotyrine tematika. Upynoje nuo 1973 metų veikia  K. Lovčiko  įkurtas  Upynos amatų muziejus, kuriame eksponuojamos  didžiulės buities rakandų, amatininkų įrankių, senovinės žemės ūkio technikos kolekcijos. Savo rankomis  Klemensas yra padaręs dvidešimt devynis kryžius. Jo iniciatyva Šilalės rajone pastatyta apie dvidešimt kryžių Lietuvos Tūkstantmečio garbei. 2012 m. meistras tapo respublikinės konkursinės liaudies meno parodos ,,Aukso vainikas” nugalėtoju. 2010 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Klemensą Lovčiką apdovanojo ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Dokumentinis filmas "Klemukas" sukurtas VŠĮ "Mėlynas tiltas" iniciatyva. Operatorė, montažo režisierė, projekto vadovė Ilona Nagrodskytė. Režisierius Jonas Tilvikas. Filmo kūrimą finansavo Kultūros rėmimo fondas.

 
Kvalifikacijos tobulinimo kursai Maltoje
2012 Gegužės 01

 

 

2012 m.  kovo 31 – balandžio 8 dienomis Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vyr. specialistė Rita Šukienė dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Šeimos folkloras ir tradicijos“ Maltoje pagal Švietimo mainų paramos fondo Mokymosi visą gyvenimą programos Grundtvig pagramą. Kursų organizatorius – Sans Frontiers Europe fondas (Attard, Malta), Šių kvalifikacijos tobulinimo kursų tikslas - susipažinti su Maltos folkloru ir tradicijomis, jų pristatymo galimybėmis, užmegzti naujus kontaktus su kolegomis užsienyje.

Skaityti daugiau...
 
Paroda GAJOS METAS
2012 Balandžio 12

Klaipėdos etnokultūros centre veikia dailininkės Jūratės Mierkienės tapybos darbų paroda “Gajos metas”.  Autorės vardas labiau žinomas kaip talentingos odinių aksesuarų kūrėjos, tačiau šį kartą klaipėdečius dailininkė stebina originaliais paveikslais, kur idealiai dera oda ir ant jos ištapyti gyvybės medžiai, baltiški ornamentai. Paroda “Gajos metas” Etnokultūros centre veiks iki gegužės 31 d.  Autorė Klaipėdos jaunimą kviečia į susitikimus  Etnokultūros centro kūrybinėse dirbtuvėse  “Etnodekoras” balandžio 18, 19, 20 dienomis.

Dalininkė, tautodaillininkė Jūratė Mierkienė gimė 1970 m. Šiauliuose. Savo kūrybinės pradžios ji nesureikšmina . „Kaip ir daugelis vaikų žaidžiau, piešiau svajojau... gal buvau iš tų nedrąsiųjų... Pirmiausia esu mama, o kuriu tik tai, kas džiugina širdį, kas teikia tik geras emocijas. Moku džiaugtis kasdienybe: žeme, ant kurios stoviu, sutiktu žmogumi – tai atsispindi ir mano kūryboje“ -  teigia Jūratė Mierkienė.

Jos darbų spektras platus – nuo raktų pakabukų iki paveikslų. Ir viskas iš odos..., o ant jos – subtiliausi  piešiniai, atveriantys savičiausius lietuvių pasaulėjautos klodus.

Dar besimokydama vidurinėje mokykloje Šiauliuose, Jūratė lankė sustiprintos dailės pamokas. Vėliau įstojo į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą (dabar VDA Telšių taikomosios dailės skyrius). Žemaitijos sostinėje studijuodama juvelyriką, J. Mierkienė skleidėsi ir formavosi kaip kūrėja. Gimtame mieste, Šiauliuose,   baigtos dailės ir dizaino studijos, čia Jūratė susipažino su odininke Rene Banaitiene, kuri tapo autoritetu tiek kūrybine, tiek žmogiškąja prasme. „Tai buvo stebuklingas metas, kai labiau išsitiesiau ir susikaupiau“ – teigia dailininkė. 2002 m. įstojus į Tautodailininkų sąjungą, J. Mierkienės kūryboje vis plačiau ėmė skleistis tradicinės lietuvių pasaulėjautos elementai. Liaudies menas vis labiau žavėjo ir traukė. Šiandien Jūratė Mierkienė  aktyviai  dalyvauja respublikinėse ir regioninėse tautodailininkų darbų parodose, yra surengusi personalinę darbų  parodą Kaune „Monos galerijoje“, menininkės darbai eksponuoti Maskvoje. Autorė gyvena ir kuria Priekulėje.

Balandžio 18, 19, 20 d. 15.00 - 18.00 val. Meno kiemo dirbtuvėse (Daržų g. 10) vyks Klaipėdos etnokultūros centro projekto jaunimui „ETNOREIDAS“ užsiėmimai „Etnodekoras“. Jų metu Dailininkė Jūratė Mierkienė mokys odinių improvizacijų. Dalyviai prašomi atsinešti odinių aksesuarų, rūbų ar odos gabalėlių, kuriuos dekoruosime tradicine ornamentika. Būtina registracija tel. 8-46-310022. Užsiėmimai nemokami.

 
ATVELYKIO ŠVENTĖ
2012 Balandžio 05

 

Klaipėdos etnokultūros centras balandžio 15 d., sekmadienį,  14.00 val. kviečia į Atvelykio šventę, vyksiančią Meno (Daržų g. 10) ir Vežėjų g. 4 kiemuose.

Praėjus savaitei po Velykų, sekmadienį, švenčiamas Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, Velykikėmis, Mažosiomis Velykėlėmis. Ši diena nuo seno buvo paskutinioji ilgos Velykų šventės diena, skirta vaikams. Šeimininkės vėl dažydavo kiaušinius (neretai visus, kuriuos vištos per tą savaitę sudėjo), tačiau šventės dieną juos daužaudavo tik vaikai. Su Atvelykiu baigdavosi  šventinio svečiavimosi ir poilsio laikas.

Tad prašom visi į svečius - vaikai, jaunimas ir senimas, šeimos ir viengungiai, krikštavaikiai ir krikštatėviai, klaipėdiečiai ir miesto svečiai. Visi į Atvelykio šventę, kur linksmai ir tradiciškai užbaikime Velykų šventės ciklą! Kartu skaičiuosime ir „ganysime“ sugrįžusius paukščius, dalyvausime kiaušinių ridenimo, daužavimo rungtynėse, tradiciškiausio margučio, vikriausio „piemenuko“ konkurse, išmoksim piemeniškų pramogų, supsimės, dainuosime, žaisim sportinius žaidimus.   Ranką kiekvienas galės pamiklinti amatų mokyklėlėse, kur tautodailininkė J. Albrektienė mokys kiaušinių marginimo,  dailininkė Eglė Untulytė – molinių paukštelių lipdymo, dailininkė Gintarė Radvilavičiūtė – paukštelių kūrimo iš gamtinės medžiagos. O kur dar lizdelių pynimas iš šieno, virvių vijimas, laivelių iš tošies gaminimas bei jų plukdymas, inkilėlių gaminimas ir kitos tradicinės veiklos.

Atvelykio šventės nuotaiką kurs vaikų folkloro kolektyvai „Alkiukai“ (vad. Elena Šalkauskienė), “Kuršiukai“ (Vad. Gabija Kochanskaitė, Alvydas Vozgirdas), „Vorusnėlė“ (vad. Dalia Kiseliūnaitė), „Kikilis“ (vad. Diana Šeduikienė), „Versmelė“ (vad. Ingrida Žmijauskienė), „Smeltužė“ (vad. Raimonda Milašienė), „Pupos“ (vad. Margarita Macijauskienė).

Kaip miesto šventė, Atvelykis Klaipėdoje organizuojamas nuo 1992 metų. Kasmet ją rengia Klaipėdos etnokultūros centras. 2003 metais Atvelykio šventė buvo apdovanota respublikiniame konkurse „Tradicija šiandien“ specialiu prizu už tradicijų tęstinumą ir pritaikymą šiuolaikiniame mieste.

 
PARODA "SENIEJI MŪSŲ DIEVAI, DIEVYBĖS IR MITINĖS BŪTYBĖS"
2012 Kovo 28

 

Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) atidaryta (03.28) garsaus Lietuvos tautodailininko Klaido Navicko popieriaus karpinių paroda „Senieji mūsų dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Iki gegužės 5 d. veiksiančioje parodoje eksponuojami 50 karpinių, atskleidžiančių lankytojams savitą lietuvių mitologijos pasaulį.

„Daugeliui dievų meldės mūsų protėviai, daugelį dievybių garbino. Dievai ir geruoju, ir piktuoju keitė vieni kitus. Stiprieji liko legendose, sakmėse ar padavimuose, silpnieji išnyko ir tik istoriniai šaltiniai kurį ne kurį pamini. Kalaviju neštieji – laimėjo, bet vis tiek parimo šalia kelio koplytėlėse ar įsitaisė mediniuose kryžiuose – sunku jiems buvo rasti naujas vietas, o ir kovoti su naujais į mūsų žemę einančiais stabais nebuvo lengva“ – apie senąsias lietuvių dievybes kalba popieriaus karpinių meistras Klaidas Navickas. Tautodailininkas teigia, kad panoro parodyti pačias seniausias dievybes, nekeldamas tikslo  tiksliai atkurti dievų atvaizdų. „Pažiūrėjau į juos kaip kaimo vaikas – su pagarba ir baime. Kūriau tokius, kokius man diktavo kaimiška prigimtis“ – garsus karpinių meistras.

1962 m. Raseiniuose gimęs K. Navickas įgijo teisininko išsilavinimą ir dirba valstybės tarnyboje. Karpiniai – jo pomėgis, suteikęs galimybę 1991 m. pelnyti tautodailininko vardą. 2005 metais talentingam karpytojui suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2009 metais buvo pripažintas tradicinių amatų meistru.   Nuo 1988 m. karpinių kūryba užsiimantis teisininkas savo darbus jau yra pristatęs daugelyje parodų Lietuvoje bei užsienyje. Karpiniai buvo eksponuojami parodose Gdanske, Maskvoje, Sankt Peterburge, Varšuvoje. 2005 m. Japonijoje vykusioje pasaulinėje parodoje EXPO - 2005, o 2010 m.  - Kinijoje EXPO - 2010 pristatė Lietuvos karpymo meną bei eksponavo savo darbus, o 2009 metų vasarą karpė miesto festivalio metu Europos kultūros sostinėje Lince (Austrija), 2011 – Ventspilyje (Latvija), Liubline (Lenkija), Mogiliov Podolske (Ukraina). K. Navickas, kaip Vilniaus miesto savivaldybės dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyvis, aktyviai dalyvauja visuose Vilniaus miesto kultūriniuose renginiuose. Vilniuje veikia K. Navicko įkurtos kūrybinės dirbtuvės, kur visi, besidomintys tautodaile gali susipažinti su karpinių, raižinių istorija, technika, gali savo jėgas išbandyti karpant ar spaudžiant antspaudus. K. Navicko karpiniais galime pasigrožėti ir vartydami 2008 metais išleistą albumą „Klaido Navicko karpiniai“.

Jeigu Jus sudomino tautodailininko Klaido Navicko kūryba,  apsilankykite internetiniame puslapyje http://www.klaidaspapercuts.lt

 
MŪSŲ VELYKŲ STALAS
2012 Kovo 28

Kovo 31 d., šeštadienį, 15.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) svečiuosis etnologė Nijolė Marcinkevičienė (Vilnius), kviečianti klaipėdiečius į pokalbių popietę „Mūsų Velykų stalas“. Renginys skirtas norintiems daugiau sužinoti apie Velykų stalo dengimo tradicijas, apeiginius valgius, tradicines puošmenas, išvysti senovinį sviesto mušimo procesą bei išmokti pasigaminti sviestinį avinėlį.

Lietuvos liaudies kultūros centro Papročių ir apeigų poskyrio vadovė Nijolė Marcinkevičienė teigia, kad mes, lietuviai, tebesaugome „idealistinį“ požiūrį į stalą. Širdy tebelaikome jam skirtą centrinį aukštą statusą namų erdvėje -  iki šių dienų stalas išliko svarbiausių apeigų  vieta, ar tai būtų mirusiojo minėjimas, ar jaunųjų užsveikinimas, ar bendras kalėdaičio valgymas, ar pasidalinimas šventintu Velykų margučiu.

Velykų papročiai ir tikėjimai, pabrėžtinai susieti su „stalo kultu“, t.y. valgiais, gėrimais, tuo kuo dengiame, pagerbiame šventinį stalą. Velykiniai valgiai nulemti atitinkamo sezono ir jų tikslas -  padėti užsitikrinti ateities gerovę – namų, šeimos laimę, prieauglį, darbų sėkmę, pilnus aruodus. Renginio metu „dengsime“ tradicinį velykinį stalą – „klosime“ klaipėdiečių rankomis išsiuvinėtą staltiesę, įkūnyjančią pasakiškas svajones, „dėsime“ valgius, įgavusius sakralumo dėmenį, tam tikrą maginę galią, išguldysimę šventinę atributiką, atskleisdami archaiškąsias jos prasmes, kaišysime žalumynais, budindami žemės augalines galias. Tradicijų įvairovė susiformavo dėl geografinės padėties ir aplinkos, etnografinių regionų ar net genčių kultūrinio paveldo. Todėl nepamiršime akcentuoti pajūrio, Klaipėdos krašto velykinių simbolių, tikėjimų, vaišių prasminio išskirtinumo.

 
MŪSŲ VELYKŲ STALAS
2012 Kovo 13

Ryškiausia pavasario šventė  - Velykos – švenčiamos kiekvienoje šeimoje, tačiau kiek vietos šioje šventėje paliekama tradicijoms? Visiems akivaizdu, kad ant Velykų stalo karaliauja margučiai. Kaip nusimarginti tradicinių margučių? o kas dera ir kas nedera šalia jų ant šventinio stalo? Stalą dengsime staltiese, o kokia tinkamiausia? Į šiuos klausimus pasiryžęs atsakyti Klaipėdos etnokultūros centras, kviečiantis klaipėdiečius į renginių ciklą „Mūsų Velykų stalas“.

Kovo 15, 16, 22, 23, 29, 30 dienomis 15.00 – 18.00 val. miestiečiai, mėgstantys tradicinius rankdarbius,  kviečiami siuvinėti Velykų stalo staltiesę. Kurdami bendrą staltiesę klaipėdiečiai sužinos, kokias staltieses seniau mėgdavo siuvinėti klaipėdietės, kokias medžiagas bei technikas naudojo, kaip komponuodavo raštus bei kokie buvo populiariausi. Užsiėmimus ves dailininkė Elena Matulionienė, paruošusi metodinę medžiagą ir ketinanti ja pasidalinti su dalyviais. Organizatoriai  kviečia į bendrą veiklą įsilieti visus, tiek pradedančius siuvinėti, tiek patyrusias siuvinėtojas ar siuvinėtojus, kurie norėtų pasikeisti patirtimi, parodyti visuomenei savo  siuvinėtus darbus. Kviečiami atsiliepti ir tie, kurie namuose turi senovinių savo močiučių ar promočiučių kurtų staltiesių. Galbūt namie, net to nežinodami, turite neįkainojamą vertybę, kuri pasitarnautų etnologams, mokslininkams, tyrinėjantiems tradicinę tekstilę.

Klaipėdiečiai staltiesę siuvinės visą kovo mėnesį, o ši akcija baigsis kovo 31 d. 15.00 val. vyksiančiu renginiu „MŪSŲ VELYKŲ STALAS“. Šio renginio metu bus kalbama apie Velykų stalo dengimo tradicijas, pasakojama apie tradicinius Velykų valgius, stalo puošmenas, bus demonstruojamas sviesto mušimas bei sviestinio avinėlio gaminimas. Renginio viešnia – Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vedėja Nijolė Marcinkevičienė.

Kovo 16, 17, 23, 24, 30 dienomis penktadieniais 16.00 val. , šeštadieniais 11.00 val. klaipėdiečiai kviečiami į užsiėmimus „Margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis“. Dalyviai bus supažindinti su margučių marginimui naudojamomis natūraliomis priemonėmis, margučių raštais, nusimargins kiaušinį, naudodami vašką bei augalinius dažus.  Į šiuos užsiėmimus kviečiame registruotis tel. 8-46-310022

 
Tradiciniai giedojimai. Kryžiaus kelias
2012 Kovo 06

Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į gavėnios popietę „Tradiciniai giedojimai. Kryžiaus kelias“, kuri vyks kovo 17 d. 15.00 val. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10, Klaipėda). Dalyvaus Šv. Cecilijos religinio folkloro ansamblis (vad. Rolanda Kalakauskienė) iš Šiaulių. Renginį ves kunigas Saulius Stumbra.

Kryžiaus kelias - tai pamaldumo praktika, kurią sudaro keturiolikos Kristaus kančios vietų arba stočių, pavaizduotų bažnyčiose įtaisytais paveikslais ar skulptūromis lankymas, apmąstant  Jo kančią ir kalbant tam tikras maldas, giedant giesmes. Kryžiaus kelio ištakos - Šventojoje Žemėje – Jeruzalėje. Tai atkartojimas kelio, kuriuo Jėzus Kristus ėjo iki savo mirties vietos. Nuo pirmųjų krikščionybės amžių tas kelias piligriminių kelionių tikslas. 1628 metais, Sardinijoje, Ververdo kalne, pranciškonai kapucinai įrengė 14-os stočių Kryžiaus kelią. 1686 metais popiežius Inocentas XI suteikė pranciškonams teisę Kryžiaus kelio stotis įrengti visose jų bažnyčiose. Nuo 1775 metų 14-os stočių Kryžiaus keliai pradedami renti visose pasaulio bažnyčiose.

Ši maldingumo praktika ypač populiari gavėnios metu, mirusiųjų minėjimuose ir turtinga savo melodijomis bei atlikimo tradicijomis.

Šv. Cecilijos religinio folkloro ansamblis įkurtas Šiauliuose 1997 m. Šio ansamblio tikslas - surinkti, užrašyti ir giedoti senąsias kantičkines ir religinio folkloro giesmes. Ansamblio nariai yra profesionalūs atlikėjai. Giesmėms pritaria lietuvių liaudies instrumentais: kanklėmis, lumzdeliais, daudytėmis, ragais. Ansamblis koncertuoja Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Organizuoja seminarus ir konferencijas.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 32 iš 40
Etnokultūros centras