Naujienos
Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra
2017 Sausio 09

2017 m. vasario 1 d. 18.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10)  Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra. Renginyje dalyvaus autorius. Vedėja – Dalia Kiseliūnaitė.

Arvydas Barysas – žinomas Lietuvos dokumentininkas ir kino eseistas. Jo kuriami filmai poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, negaili laiko „gaudyti“ retą vaizdą, žodį, įspūdį. Todėl žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato kažką nauja arba sena nauju žvilgsniu. Taip gimė jo filmai apie Tomą Maną, apie retus Kuršių nerijos augalus, apie dailininkų koloniją...

Aplankęs brolius Kristinehamne režisierius įrašė tiek medžiagos, kad jos pakaktų keliems filmams. Filmas „Išbarstyti žodžiai“ sukurtas praėjusią vasarą – paminklas mirštančiai baltų kalbai, kurią žiūrovas girdės beveik viso filmo metu, mat filmo herojai „kuršiškai“ tarpusavyje kalbėti nesiliovė ir būdami toli nuo tėvynės. Filmas užburia savo autentiškumu, jame vos keletas „suvaidintų“ scenų. Broliai tokie įdomūs ir artistiški, kad tekstas liejasi kaip upelis, tema keičia temą: laivai, tinklai, žvejyba taip ir kitaip, vėjai, varnos, vestuvės, bažnyčia, Tomas Manas... Ryškūs prisiminimai vaiko akimis, bet su išminčiaus vertinimu. Ir leitmotyvas - tėvynė, namai... Etnografijos mylėtojas gali pasijusti kaip gyvoje ekspedicijoje. Tarp išraiškingų brolių pasakojimų girdėsime ir atskiras temas jungiantį tekstą „už kadro“ (filmas skirtas tarptautiniams žiūrovams), matysime ir suvaidintų scenų, kuriose dalyvauja nidiškių „Giedružė“ ir klaipėdiečių „Alka“ bei „Vorusnėlės“ vaikai. Kuršininkų kalbos tekstus vertė ir autorinį tekstą kūrė Dalia Kiseliūnaitė.

Kuršininkų kalba yra sulatvėjusi kuršių palikuonių tarmė, atkeliavusi į neriją iš Kuršo XV a. ir įsitvirtinusi žvejų šeimose visoje nerijoje bei Klaipėdos krašto pajūryje. Atitrūkusi nuo savo kuršiškųjų šaknų, ji per laiką kito, veikiama stipresnių kalbų – lietuvių ir vokiečių. Taip kito ir kuršininkų savimonė: kai ką išsaugojo iš protėvynės, kai ką, prisitaikydami prie sąlygų, sukūrė patys, kai ko išmoko iš lietuvininkų, o kuo toliau, tuo smarkiau į jų gyvenimą skverbėsi vokiškos kalbos ir gyvensenos elementai. Ši kalbų ir kultūrų sąveika tokiame nedideliame plote buvo išties unikali. Kuršininkų kalbos ir kultūros praradimas yra didžiulis nuostolis visai baltų kraštų kultūrai. Tačiau ją privalome pažinti, jeigu norime savo Kuršių nerijoje saugoti ne tik gamtą, bet ir nepakartojamą dvasią.

NEMOKAMAI

 
Tradiciniai giedojimai
2016 Gruodžio 24

2017 m. sausio 6 d., 17. 30 val. maloniai kviečiame visus į Klaipėdos etnokultūros centro rengiamą Tradicinių giedojimų vakarą „Džiaugsmingą naujieną paskelbė dangus“. Kartu kalėdines giesmes giedoti kvies Vilniaus arkikatedros liaudies giesmių ansamblis

(vad. J. Bukantaitė) bei vakaro vedėjas kunigas dr. S. Stumbra.

Tradicinės, liaudiškosios Kalėdų giesmės savo pavadinimu mena lotynišką žodį Calendae (pirmoji mėnesio diena). Šio laikotarpio giesmės prasideda advento giesmėmis ir baigiasi Trijų Karalių švente. Šalia liturginių kalėdinių giesmių ir himnų liaudies tradicijoje populiarios ir neliturginės giesmės. Pirmoji lietuviška Kalėdų giesmė „Bernelis gimė mumus“, išspausdinta dar M. Mažvydo „Katekizme“, gal nuo šios giesmės pavadinimo ir kalėdinės giesmės dažnai liaudyje buvo vadinamos Berneliais. Daugiausia katalikiškų giesmių randame vysk. M. Valančiaus kantičkose.

Liturginę Trijų Karalių šventę maloniai kviečiame švęsti Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

Renginys nemokamas.

 
Šventinis sveikinimas
2016 Gruodžio 23

 
Advento vakaras
2016 Lapkričio 30

 
Tūkstantis žėrūnėlių
2016 Lapkričio 28

Žengiant į tautinio kostiumo metus - tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“

Gruodžio 2 d. 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) atidaroma išskirtinė ir abejingų nepaliksianti tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Atidaryme dalyvaus Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė).

Ateinantys metai Lietuvoje paskelbti tautinio kostiumo metais, tad juos pasitiksime unikalia tradicinių kostiumų aksesuarų - riešinių - paroda „Tūkstantis žėrūnėlių“. Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Autorė Eglė Pečiurienė gerą dešimtmetį megzdama riešines, primezgė jų net tūkstantį porų. Laikas stabtelėti ir pasidžiaugti šiais žėrinčiais tautinio paveldo šedevrais. Džiugu, kad išskirtinė paroda pristatoma būtent Klaipėdoje. E. Pečiurienės riešinės - sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.

Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiūrienė, Jonavos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestras (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais Etnokultūros centre bus galima iki gruodžio 23 d.

Rekomenduojama – visiems besižavintiems rankdarbiais.

Parodos lankymas nemokamas.

 
Auskime kartu
2016 Lapkričio 18

Klaipėdiečiai, prisijunkite ir auskime kartu!

Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius kviečia į Meno kiemo dirbtuves (Daržų g. 10), kur jau prasidėjo sociokultūrinė akcija „Auskime Kultūros sostinę“. Iki pat gruodžio 16 d., pirmadieniais-penktadieniais, nuo 13.00 val. iki 19.00 val. laukiame visų prisijungiant į klaipėdiečius vienijantį sociokultūrinį tinklą „Auskime Kultūros sostinę“.

Klaipėda – 2017 m. tampa Lietuvos kultūros sostine, o likus 44 dienoms iki Naujųjų metų pradžios kviečiame užsukti į Meno kiemo dirbtuves ir iškaišyti Kultūros sostinės rašto ornamentą. Akcijos dalyviai sujungs tradicinius Klaipėdos krašto tekstilės raštus ir šiuolaikines technologijas. Šimtaraštės juostos simboliniais ženklais pažymėsime kelią į Kultūros sostinės metus Klaipėdoje ir Tautinio kostiumo metus visoje Lietuvoje. Klaipėdiečiai, mūsų visų išausta juosta gruodžio viduryje papuoš Meno kiemą.

Prisijunk prie tinklo ir gyvenk Kultūros sostinėje.

 

Daugiau informacijos tel. (8-46)312113

 
Advento renginiai
2016 Lapkričio 16

 
Viešas seminaras
2016 Lapkričio 15

Viešas seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirta Tilžės aktui paminėti.

Lapkričio 30 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks kasmetinis ir tradicinis viešas seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“. Šiemet seminare dalyvaus Klaipėdos universiteto ir kitų įstaigų mokslininkai bei kraštotyrininkai, visuomeniniais pagrindais tyrinėjantys ir puoselėjantys Klaipėdos kraštą. Aptarsime keletą nebe naujų, bet aktualių temų, pasklaidysime ir mažiau žinomus istorijos puslapius, praversime „šišoniškių“ kalbos skrynią.

Seminaro rengėjai Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras ne tik ieško naujų pranešėjų, bet ir aktualizuoja temas, kurios atspindėtų bendruomenės poreikius. Pranešėjai savo ruožtu stengiasi pasidalinti naujausiais tyrinėjimais, pajausti „visuomenės pulsą“, paskatinti bendruomenę diskusijai, pilietiškam požiūriui į paveldo, gamtosaugos, dvasinių ir materialinių vertybių puoselėjimą.

Pranešimų trukmė 20 min.

PROGRAMA

Ramūnas Povilanskas „Kuršių nerijos išskirtinė visuotinė vertė: alternatyvus požiūris“

Jūratė Stubraitė, Jonas Bukantis „Jonas Užpurvis : asmenybė ir nuopelnai“

Dainius Elertas „Užkeikimas senove: Viešvilės pavyzdys“

Michailas Denisenka „Klaipėdos krašto kapinių tvarkymo pavyzdžiai“

 

Kviečiami moksleiviai, studentai, pedagogai, kraštotyros mylėtojai ir visi, kuriems tai įdomu ir svarbu.

 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 3 iš 40
Etnokultūros centras